Tačiau valdantieji nepaiso nei prezidento, nei opozicijos siūlymų mažinti mokesčius dujoms, elektrai, malkoms ar degalams. Premjerė Ingrida Šimonytė tvirtino, kad svarbiau yra ruoštis išgyventi antrąjį pusmetį ir tuomet, anot jos, galbūt sulauksime dujų ir elektros mokesčių kompensacijų.
Panevėžio rajone gyvenantis Valentinas taupiai krauna malkas kūrenimui, laukdamas, kad greičiau ateitų pavasaris ir nebereikėtų kūrentis. 370 eurų pensiją gaunančiam senjorui neramu, kad už viską šiemet turi mokėti brangiau nei pernai – už elektrą, maistą, vaistus, paslaugas.
„Jei visą pensiją atiduosi malkoms, gali ir kruopų nebelikti. Jau, galima sakyti, pinigais kūreni. Malkų kainos tokios dabar. Pirkti brangu, šita krūvytė kainavo 400 eurų. Kiek su tokia pakūrensi? Malkos brangu labai. Kitokio kuro neįmanoma. Gali briketus pirkti, bet pensija per maža“, – kalba Valentinas.
Senjoras kompensacijų už malkas savivaldybės neprašo, sako, savigarba neleidžia. O Seimas vėl ginčijasi, kaip padėti gyventojams sudurti galą su galu, kai dėl karo Ukrainoje kainų pasiutpolkė įsisuka vis didesniu greičiu. Prezidentas Gitanas Nausėda ragino Seimą skubiai padidinti neapmokestinamąjį pajamų dydį 50-čia eurų bei padalinti po 100 eurų pensininkams, daugiavaikių ir nepasiturinčių šeimų vaikams.
„Mūsų valstybė šiandien, tikiu, pajėgi sušvelninti infliacijos šoką. Turime apsaugoti pažeidžiamiausias visuomenės grupes, tam reikalingų fiskalinių priemonių priėmimas turėtų būti vienas svarbiausių Seimo pavasario sesijos darbų“, – kalbėjo G. Nausėda.
Tačiau valdantieji Prezidento siūlymą kritikuoja.
„Vyriausybė nesiūlo dabar bėgti prieš traukinį. Yra siūlymai, kuriuos vyriausybė pateikusi – dėl PVM šildymui, kas turėtų būti, tikiuosi, priimta ir išspręsta, nes tai aktualu jau šiam šildymo sezonui“, – teigė Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė.
Seimas po pateikimo jau anksčiau pritarė keturiems mėnesiams panaikinti pridėtinės vertės mokestį centriniam šildymui, nors dėl to biudžetas neteks 23 mln. eurų. Dėl to atgaline tvarka – nuo sausio iki balandžio, dešimtadaliu turėtų atpigti šildymas. Šių pažadų jau antrą mėnesį besiklausantys žmonės nesupranta, kodėl valdantieji iki šiol jų nesugeba ištęsėti:
„Valdžia turi dirbti aktyviau, atsižvelgti į paprastus žmones, o ne galvoti apie savo problemas.“
„Belieka atsidusti, ką reiškia, žada?“
„Šildymas, degalai, maistas, aš mažinčiau PVM.“
Kai tik Seimas panaikins pridėtinės vertės mokestį šildymui, šilumos tiekėjai žada permokas gyventojams grąžinti atitinkamai sumažindami kito mėnesio šildymo sąskaitas.
„Sulaukiame labai daug skambučių su klausimu, kodėl vis dar taikomas PVM. Žinutė pradinė interpretuojama kaip konstanta, kad bus nuo tos dienos pritaikyta. Tačiau įstatymo leidimas – sudėtingesnė situacija. Turime sulaukti galutinio sprendimo ir įsiteisėjimo“, – sako Vilniaus šilumos tinklų atstovas Laurynas Jakubauskas.
Beje, premjerė jau kitą mėnesį žada Seimui pateikti valstybės biudžeto pakeitimus ir pasiūlyti daugiau priemonių, kaip sušvelninti gyventojams augančių energetikos ir kitų kainų smūgį.
„Vyksta skaičiavimai energetikos ministerijos ir VERT. Skirtingų alternatyvų, scenarijų prognozavimas. Tada turėsime spręsti, kokias priemones taikyti – per kainodarą, ar per kompensacijų plėtimą, ar abiejų priemonių derinimą“, – teigė I. Šimonytė.
Premjerė užsimena, kad nuo liepos gali pasiūlyti kompensacijų ne tik šilumą gaunantiems iš centralizuoto šildymo įmonių, bet ir elektros ir dujų vartotojams. Šį pusmetį gyventojams dujų brangimą valdantieji apribojo 30 proc., o elektros 10 proc. Tačiau Seimo opozicija tvirtina, kad to negana. Parlamentarai vieną po kito teikia projektus mažinti mokesčius ne tik centriniam šildymui, bet ir tiems, kas šildosi dujomis, elektra, malkomis.
„Turi būti pagalba visiems, tada nėra supriešinimo, tada nėra supriešinimo ir pykčio. Arba jei lėšų trūksta, turi būti tikslinės, tik tiems, kas negali“, – kalbėjo Seimo narys Algirdas Sysas.
„Čia žmonėms amortizavimas išlaidų, kurios buvo ir dėl valdančiųjų sprendimų, aštrėja dėl karo Ukrainoje, matome, kas darosi žaliavų rinkoje“, – teigė Seimo narys Saulius Skvernelis.
Be to, opozicijos atstovai jau registravo projektą sumažinti benzino ir dyzelino, jau kainuojančių beveik 2 eurus už litrą, akcizus, kad litras degalų kainuotų bent dešimčia centų pigiau.