Naują paramos paketą verslui ir gyventojams vyriausybė pristatė teikdama Seimui deficitinį kitų metų biudžetą. Beje, elektra jau ėmė pigti, tad daugeliui sužibo viltis, kad brangymečio apokalipsės Lietuviai gali ir išvengti.
Panevėžietis senjoras Mykolas šildymo sezonui pasirengęs. Vyras turi du katilus – kietam kurui ir dujoms. Tačiau šiemet drastiškai išbrangus ir dujoms, ir malkoms, nebesumoja, kaip reikės sudurti galą su galu, kai kasdien reikės šildytis.
„Malkos brangios ir dujos brangios. 5 kubai beržinių – 500–700 eurų. Mėnesiui neužteks“, – sako Mykolas.
Vyras nerimauja, kad sudėjus su žmona pensijas pinigų pritrūks, tad gali tekti prašyti sūnaus paramos.
„Visiems patuštins, mažiau valgysim. Pensininkai pavalgė kartą per dieną – ir užtenka. Bulvė, kopūstas, mėsos gali nevalgyti. Kas mėnesį šimtą, o šiemet reikės 300 eurų. Garantuotai. Dar elektra, išeis apie 400 eurų“, – kalba Mykolas.
Sudėliojusi kitų metų biudžetą, vyriausybė skelbia, kad už elektrą turėsime kitais metais mokėti brangiau. Visuomeninis elektros tarifas pirmam pusmečiui bus 28 centai už kilovatvalandę. Tai yra 4 centais arba 17 proc. brangiau nei šiuo metu. Tačiau elektra brangtų daugiau negu dvigubai, jei vyriausybė neskirtų kompensacijų iš biudžeto.
„Elektros kaina visuomeniniame tiekime galėtų didėti iki 28 centų nuo dabartinių 24 ct. VERT skaičiuojama kaina yra didesnė nei 60 ct“, – tvirtino Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė.
Premjerė tikina, kad kompensacijų sulauks ir nepriklausomą elektros tiekėją pasirinkę gyventojai, kurių tarifas didesnis negu 28 ct.
„Jei kaina užfiksuota kažkur viduryje tarp 28 ct ir VERT nustatytos kainos, kompensacija bus atitinkamai mažesnė, nebus 35 ct kaip visuomeniniame tiekime. Kokia kaina užfiksuota, tokia kompensacija ir bus. Jei užfiksuota kaina yra 33 ct, atitinkamai kompensacija bus 5 ct. Tikslas, kad galutinė kaina yra labai panaši, tokia pati kaip visuomeniniame tiekime“, – aiškino I. Šimonytė.
Antrąjį pusmetį elektra brangs dar labiau. Visuomeninis tarifas sieks 33 centus už kilovatvalandę. Na o gamtinės dujos gyventojams nuo Naujųjų metų brangs drastiškiau negu elektra – 40 proc. Dujas naudojantys maistui gaminti turės mokėti po 1,33 eurų už kubinį metrą, o sunaudojantys daugiau, nes šildosi, mokės 1,07 eurų. Antrąjį pusmetį dujos brangs dar 40 proc.
„Tik Lukašenka gali tikėti, kad jei pasako, kad kainos nedidėja, kainos ir nedidės. Kainos jau padidėjo“, – teigė I. Šimonytė.
Energetinę krizę išgyvenančiam verslui vyriausybė taip pat parengė gelbėjimo planą ir jau nuo šio mėnesio kompensuos dalį elektros išlaidų. Iki gruodžio pabaigos iš valstybės biudžeto bus kompensuojama pusė elektros kainos, viršijančios 24 centus už kilovatvalandę, o pirmąjį kitų metų ketvirtį, viršijančios 28 centus.
Verslai, kurių sąnaudos energetikai sudarys daugiau kaip dešimtadalį sąnaudų, iki balandžio pabaigos galės atidėti mokesčių mokėjimą, o dėl išbrangusių energetinių išteklių ant bankroto ribos atsidūrusios įmonės sulauks ir subsidijų.
„Planuojama priemonė dar šiais metais subsidijos energijai imlioms įmonėms dydį susiejant su sumokėtais mokesčiais. Tai pasiteisino pandemijos metu ir skatino skaidriai mokėti mokesčius“, – kalbėjo finansų ministrė Gintarė Skaistė.
„Panašu, kad šią žiemą pavyks mums išgyventi, verslas galės jaustis saugiau. Verslui daug neapibrėžtumo, vyriausybė startuoja su priemonėmis nuo spalio“, – teigė ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Didžiosios verslo organizacijos patenkintos vyriausybės žadama parama verslui, tačiau kai kurių įmonių vadovai jau nerimauja, ar visi, kam reikia, sulauks paramos, o ir elektra jau pinga. Štai šiandien „NordPool“ biržoje Lietuvos kaina siekia 15 centų už kilovatvalandę, o kai kuriomis valandomis nekainuoja ir vieno cento, tad verslas gali kompensacijų ir nebesulaukti.
„Pagal spalio mėnesio situaciją, 24 ct jau yra. Nežinau, ką jie kompensuos?“, – sakė „Norfa“ savininkas Dainius Dundulis.
„Kolegos bandė eiti į vyriausybę per ministeriją kalbėtis, liūdna, bet nieko gero nežada“, – kalbėjo „Uferma“ vadybininkas Valdas Nariūnas.
„Tai vis tiek gerai, negu nieko nebūtų, bandytume kentėti, turėtume daug bankrotų, atleidimų. Teikia viltį, kad per kalniuką su poveikiu, bet praslysime“, – teigė pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.
Energijos kainų švelninimui vyriausybė iš biudžeto kitais metais planuoja skirti beveik 2 milijardus eurų, iš jų – 800 milijonų gyventojams. Vyriausybė siūlo 9 proc. PVM lengvatą viešbučiams tęsti neribotą laiką, o restoranams ir pramogų organizatoriams tik iki birželio pabaigos.
Vyriausybė suplanavo kitų metų valstybės biudžeto pajamas su europine parama – 15,6 milijardo eurų, o išlaidas 3 milijardais didesnes, tad biudžeto deficitas sieks beveik 5 proc. bendrojo vidaus produkto.
