Viename iš Panevėžio prekybos centrų Diana perka sūnui dovaną – šiltas šlepetes. Moteris aiškina, kad šiemet per šventes šeima neplanuoja išlaidauti.
„Švenčių stalas, kad nepersivalgyti vienam vakarui ir viskas, o dovanos: „tapkės“, chalatas kažkam tai, patalynės komplektas, paklodė“, – sako Diana.
Diana mano, kad Lietuvoje kainos per didelės: „Ieškojome žieminės striukės, tai vyras dirba Norvegijoje, čia su nuolaida 300, o ten 150. Norvegijoje pragyvenimas pigesnis negu Lietuvoje.“
Po pertraukos Valstybės duomenų agentūra užfiksavo mėnesinę defliaciją. Išankstiniais duomenimis, prekių ir paslaugų kainos pagal suderintą vartotojų kainų indeksą lapkričio mėnesį traukėsi: vidutiniškai 4 dešimtosiomis procento. Kainos per vieną mėnesį nukrito tiek, kiek per visus vasaros mėnesius kartu sudėjus.
„Rezultatas labai nustebino, turint omenyje, kad lapkričio mėnesį mes turėjome 6-ių procentų šilumos kainų augimą, vidutiniškai Lietuvoje, ir apie 13-os procentų elektros kainų augimą. Vienas iš aspektų, kuris prisidėjo prie defliacijos, yra degalų kaina, naftos rinkos kaina rinkose stipriai pakrito“, – teigia „Cidadele“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Gyventojai jaučia kainų kilimą
Išsamesnę statistiką Valstybės duomenų agentūra skelbs vėliau, tačiau ekonomistai jau dabar pirštais bado į prekių kainas.
„Per paskutinius 10 metų tokios mėnesinės defliacijos lapkritį jos nebūdavo. Tos akys labiau krypsta į prekių kainų tikėtina nuosmukį, taip paslaugų kainos, jos tikrai nekrito, jos šiek tiek padidėjo, turbūt maisto kainos šiek tiek pakrito“, – tvirtina SEB ekonomistas Tadas Povilauskas.
Tiesa, gyventojai puikiai prisimena ir jaučia anksčiau pinigines ištuštinusią rekordinę infliaciją:
„Kainos šokteli tikrai daug daugiau nei pakeltas minimumas. Tenka kažko atsisakyti, kažkaip išgyvenam, svarbu neprarasti optimizmo.“
„Tiktai pakyla, suprantat, viskas pakyla, kainos nė kiek neatpinga. Gyvenimas blogėja, o pensininkams dar labiau. Prideda truputį, o kainas iškelia tris kartus.“
„Nepastebim nei algų kilimo, nei pigimo. Ne visi turi galimybę uždirbti 1000 ir daugiau, daug kas naudojasi akcijomis ir išpardavimais.“
Prekybininkai aiškina, kad dalis maisto atpigo.
„Kas pinga, lapkritį su lapkričiu lyginant. Pinga aliejaus, majonezo grupė, pinga cukraus grupė, miltų grupė, pieno grupė. Visa kita brangsta nedaug, lygiai taip pat, kaip ir nedaug pinga“, – sako „Norfa“ vadovas Dainius Dundulis.
Mėnesinė defliacija stipriai veikia ir metinį prekių, paslaugų kainų pokytį. Šiuo metu metinė infliacija, išankstiniais duomenimis, toliau sėkmingai ritasi žemyn, pasiekė dvi ir tris dešimtąsias procento.
Ekonomistų prognozės išsiskiria
Kuo Europoje greičiau mažėja infliacija, tuo didesnė tikimybė, kad ims mažėti Europos centrinio banko palūkanų norma. Tiesa, ekonomistų prognozės išsiskiria. Dalis ekspertų mano, kad palūkanos pradės mažėti jau kitą pavasarį, kiti mano, kad paskolų našta gali pradėti lengvėti vasaros pradžioje.
„Neabejoju, kad sulauksime ir palūkanų normų mažėjimo. Vis tik norėčiau pristabdyti tuos optimistinius lūkesčius, kad tai įvyks čia jau dabar labai greitai, netrukus po kelių mėnesių. Vis tik infliaciniai procesai vidaus paklausos euro zonai pakankamai stiprūs, mes matome paslaugų kainų infliaciją, matome, kad darbo užmokesčio tempai yra gerokai aukštesni negu vidutiniškai istoriškai“, – tvirtina Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
Kainų augimą Lietuvoje gali stabdyti ir mažmeninės prekybos statistika. Nuo šių metų sausio iki spalio mažmeninės prekybos apyvarta Lietuvoje maždaug 2 procentais mažesnė lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu.
Apyvarta pastebimiau mažesnė maisto, alkoholio ir tabako prekių kategorijoje, sausio–spalio mėnesiais nukrito beveik 5-iais procentais lyginant su pernai.
Tiesa, ekonomistai ir prekybininkai to nesureikšmina, nes prieš Kalėdas tendencijos esą keičiasi.
„Tas metinis nuosmukis mažmeninės prekybos, jis apskritai jau buvo labai nebedidelis. Kalbant apie mažmeninę prekybą neįtraukus degalų, tai jau turim ir metinį teigiamą pokytį, man tokie labiau teigiami ženklai“, – teigia SEB ekonomistas Tadas Povilauskas.
„Du tinklai be mūsų yra pasiskelbę apyvartas, kad pas juos yra padidėjusios apyvartos, pas mus taip pat padidėjusi apyvarta. Likusiuose dviejuose nenorėčiau tikėti, kad yra didelis kritimas“, – sako „Norfa“ vadovas Dainius Dundulis.
Per spalio mėnesį, lyginant su praėjusių metų spaliu mažmeninės prekybos apyvartos smuko šešiomis dešimtosiomis procento.
Daugiau apie tai – vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
.jpg)
