Paklaustas, kokia gi yra lietuvių sveikata, palyginus su užsieniečiais, pavyzdžiui, senosios Europos valstybių gyventojais, gydytojas teigė matantis liūdinančias tendencijas.
„Matau, kad greičiau daromės vis panašesni į amerikiečius – tuos karikatūrinius, visų įsivaizduojamus, kurie visko daug vartoja, geria, valgo bet ką, į gydytojus žiūri piktai, nes jie visada yra kažką skolingi, nes juk žmogus moka mokesčius.
„Mes gydome, o nedarome nieko dėl sveikatingumo, mūsų sistema sukurta gydyti ir kuo greičiau nukeliauti pas specialistą, gauti sunkesnę diagnozę ir kuo mandresnį ištyrimą.“
Deja, bet einame vartojimo keliu. Norėtųsi, kad būtume kaip italai, kurie atsipalaiduoja, pamiega po pietų, gauna daug saulės, kad mūsų lietuviška dieta būtų linksniuojama kaip Viduržemio jūros. Deja... Esame labiau panašūs į amerikiečius – su pertekliniu vaistų ir papildų vartojimu, nepasitikėjimu ir nuolatiniu zyzimu“, – nestokodamas ironiško tono kalbėjo jis „Žinių radijo“ eteryje.
Sistema sukurti gydyti, o ne sveikatinimui
V. Morozovas kartu apgailestavo, kad pati mūsų medicinos sistema sukurta gydyti, o ne užtikrinti prevenciją.
„Mes gydome, o nedarome nieko dėl sveikatingumo, mūsų sistema sukurta gydyti ir kuo greičiau nukeliauti pas specialistą, gauti sunkesnę diagnozę ir kuo mandresnį ištyrimą. Juk nieko dabar nenustebinsi su plaučių rentgenu, visi nori kompiuterinio tomografo ar magnetinio rezonanso tyrimo, nes kaimynas juk gavo... Niekam neįdomu, kad su kompiuteriniu tomografu apšvita bus 25 kartus didesnė nei su rentgenu, o naudos tiek pat.
Mūsų visa sistema sukurta ligų nustatymui ir gydymui, nekalbame apie sveikatinimą. O jei kalba apie sveikatinimą, tai tie žmonės, kurie tai sieja su, atsiprašant, užpakalio mirkymu eketėje“, – tiesiai šviesiai kalbėjo jis.
Pasak gydytojo, pacientai apskritai labai retai kada nuoširdžiai ateina ieškoti pagalbos – dažnai jie jau įsivaizduoja, ko jiems reikia.
„Jie ateina reikalauti. Sako, man reikia to ir to, reikia pas kardiologą. Klausi, dėl ko, sako, kad jam ir papasakos, o tavo darbas siuntimą rašyti“, – pastebėjo V. Morozovas.
Šeimos gydytojai dirba raštininkais
Nuo visuomenėje dažnai pasiskundžiama dėl sunkumo patekti pas gydytojus ar jų netinkamo darbo, pašnekovas pabrėžė, kad nauji aparatai savaime nepadės, kai yra daug sisteminių problemų.
„Deja, turime tokią situaciją, kad šeimos gydytojai dirba raštininkais ir kodukų pildytojais, mes užsiimame statistika. Specialistai dirba šeimos gydytojų darbą, kardiologai gydo arterinę hipertenziją, lėtinį prieširdžių virpėjimą, nors tą turėtų daryti šeimos gydytojai. Neurologai, turbūt vieninteliai pasaulyje, gydo nekomplikuotą nugaros skausmą. Tada visi dirba ne savo darbą, yra nepatenkinti ir taip ateina perdegimas“, – konstatavo gydytojas.
Be to, jis teigė nesitikintis, kad artimiausiu metu įvyktų kažkokių esminių sisteminių pokyčių.
„Tai yra kompleksinis požiūris – ir pacientų mokymas, kuo pats dabar užsiimu, ir valdžios komunikacija, pinigų paskirstymas. Kai jie bus paskirstomi ne naujo aparato pirkimui ar naujo skyriaus įsteigimui, bet sveikatinimui ir žmonėms į jų darbo vietas grąžinti, tada turėsime geresnę mediciną. Kita vertus, kaip bebūtų, paslaugas gauti pas mus yra kur kas lengviau nei daugelyje kaimyninių šalių“, – kalbėjo V. Morozovas.
„Deja, turime tokią situaciją, kad šeimos gydytojai dirba raštininkais ir kodukų pildytojais, mes užsiimame statistika.“
Nors šalyje egzistuoja ne viena prevencinė sistema, gydytojas svarstė, kiek naudos tai iš tiesų atneša. Pavyzdžiui, vien sudalyvavimas širdies ir kraujagyslių ligų prevencinėje programoje neduos jokios naudos, jei žmogus nesiims pokyčių ir nesilaikys gyvensenos rekomendacijų. „Dabar gi apsiribojama paslaugos suteikimu, koduko surašymu“, – pastebėjo gydytojas.
Mitai dėl vitamino D tyrimo
Pašnekovo teigimu, vartotojiškai mūsų visuomenėje žiūrima ir į įvairių tyrimų atlikimą.
„Dažnai atrodo, kad pasidarius krūvą tyrimų jie savaime kažką išspręs. Vitamino D tyrimas čia lenkia visus. Jo trūkumas yra absoliučiai viskam būdingas, viskam daro įtaką ir labai dažnai pacientai visą savo profilaktiką įsivaizduoja per šio vitamino tyrimų padarymą.
Reikia suprasti, kad paklausa gimdo pasiūlą, o pasiūla gimdo paklausą, tad kuo daugiau darysimės vitamino D tyrimų, tuo daugiau juos reklamuos ir tuo daugiau darys. O mes tuo tarsi „atsiperkame“ – manome, kad kraujospūdžio svyravimas, mėšlungis – viskas gi yra dėl vitamino, o ne dėl to, kad sveri 150 kilogramų, bet ką valgai, bet ką geri ir be kavos neįsivaizduoji savo ryto“, – kalbėjo V. Morozovas.
Jis priminė, tai yra tyrimas, kurio atsakymas praktiškai visiems yra blogas ir taip tarsi randamas „atpirkimo ožys“ dėl visų sveikatos problemų:
„Vis tik realiai tai turėtų būti tyrimas, kuris daromas paskutinis, kai visa kita padarai, tada vertini vitaminą D. Jį realiai reikia gerti visiems, rekomenduojamos profilaktinės dozės nedarius jokių tyrimų, taip bus pigiau, paprasčiau, kaip ir tą patį daryti su kitais vitaminais.“
Gydytojo aiškinimu, panaši situacija yra su daug kitų tyrimų – eiliniam lietuviai tai dažnai yra kaip tikslas, ypač jei tokį tyrimą pasidarė kaimynas. Paradoksalu, bet po tyrimo negalavimai dažnai „praeina“ ir pas specialistą nebegrįžtama.
Kita gydytojo su humoru įvardyta kita situacija: „Tada stovi tyrimus pasidarę du kaimynai. Vienas klausia, kiek pas tave išvarža, sako 2 mm, o pas mane, sako, 3 mm! Ir toliau nueina alų gerti ir gulėti ant sofos...“
Grūdintis būtina nuosekliai
Ne vieno klausimo gydytojas sulaukė ir apie grūdinimąsi. Jis priminė, kad grūdinimosi esmė – pripratinti organizmą prie išorinės aplinkos pokyčių. Kitaip sakant, tai yra aktyvūs buvimas lauke kiekvieną dieną. Taigi jai žmogus skundžiasi, kad po intensyvesnio fizinio aktyvumo šaltame ore ima skaudėti gerklę, jei jis tą darytų kasdien, organizmas priprastų ir taip nebereaguotų.
Pasiteiravus, ar sveika dabar šiuo metu maudytis ežere, V. Morozovas teigė, kad viskas priklauso, kaip ilgai tai jau yra daroma:
„Jei žmogus tai pradėjo daryti vasarą ir tęsia iki dabar, tai yra grūdinimasis. Jei tai sugalvojo daryti tik dabar, gali kilti vienokių ar kitokių problemų.
Grūdinimasis yra palaipsnis nuolatinis nepertraukiamas saugaus streso organizmui sukėlimas. Todėl jei visą žiemą prasėdėjai +25 neventiliuojamoje aplinkoje ir staiga vasarį įšokai į eketę, tai čia apie jokią sveikatą ir grūdinimąsi kalbos nėra. Tai yra azartas, adrenalinas, galima nusifotografuoti, pasidalinti feisbuke ir geros emocijos tebus visa sveikata.“
Vis tik pradėti grūdintis niekada nevėlu – tą galima daryti ir dabar.
„Jei pradėsime grūdintis dabar, reikėtų pradėti nuo pabraidžiojimo, po truputį įlindimų į vandenį ir apsipylimų, ir labai palengva prieiti iki plaukimo. Bet tai nereiškia, kad iškart pradėsiu Nery valandą plaukioti.
Bet grūdintis galima ir ne vandens procedūromis, tai gali būti tiesiog fizinis aktyvumas lauke – gali būti su vandens procedūromis, be vandens procedūrų. Išeikite tiesiog su vaiku kasdien palaipioti laipynėmis, pabėgioti, pavažinėti paspirtuku, pabūti valandą laiko bet kokiu oru“, – patarė gydytojas.
