Apie nusikalstamų grupuočių veiklą Lietuvoje naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Policijos generalinis komisaras Renatas Požėla ir advokatas Gintaras Černiauskas.
Nemažai metų galvojame, kad su organizuotu nusikalstamumu jau yra susitvarkyta ir didelių problemų tai jau nebekelia. Ar tai tiesa?
G. Černiauskas: Nesutikčiau su tokiu vertinimu, kadangi Europoje ir JAV nusikalstamas susivienijimas dažniausiai pelnosi iš narkotikų platinimo. Lietuvoje matome ir girdime, jau pradedant nuo mokyklų, kad narkotikų platinimas yra pakankamai sėkmingas, masiškai paplitęs, net nekalbu apie naktinius klubus.
Tai reiškia, kad organizuotas nusikalstamumas pakankamai sėkmingai klesti Lietuvoje, o šis santykių aiškinimasis buvo inspiruotas įtakos ir tam tikrų teritorijų nepasidalinimo. Kitas dalykas – greičiausiai tai yra savo galios pademonstravimas, perspėjant konkurentus, kas jų laukia, pradedant nuo miesto ir baigiant įkalinimo įstaigomis. Mes žinome, kad dalis šių grupuočių lyderių yra teisiami, vieni sėdi už grotų ir, manau, čia yra šių įvykių nenutrūkstama grandinė. Kas vyksta įkalinimo įstaigose, panašiai vyksta ir gatvėse.
Ar organizuotas nusikalstamumas Lietuvoje auga?
R. Požėla: Šis organizuoto nusikalstamumo fenomenas nėra išnykęs, tik tiek, kad organizuoto nusikalstamumo grupuotės, kurias turime įsivardinę, pagrinde veikia užsienyje. Lietuva joms geriausiu atveju būna tranzito šalis arba poilsio vieta, arba, šiuo atveju, santykių aiškinimosi vieta. Dėmesys šioms grupuotėms yra, matydami fokusą į juos, nusikalstamo pasaulio veikėjai yra pasirinkę tam tikras geografines lokacijas, kurios, reikia pripažinti, kartais Lietuvos teisėsaugai būna sunkiai pasiekiamos.
Bet, kad jie veikia užsienyje, yra gera žinia mūsų visuomenei, kadangi tai rodo ir teisėsaugos efektyvumą, ir mūsų turimų teisinių įrankių efektyvumą. Kalbu apie kriminalinės žvalgybos įstatymą, kurio mums pavydi kai kurie užsienio partneriai. Tai norėtume ir toliau turėti tuos įrankius bei veiklos efektyvumą, kuris yra nukreiptas į pavojingas grupuotes.
Ar daug gaujų Lietuvoje?
R. Požėla: Jei kalbame apie organizuoto nusikalstamumo grupuotes, tai yra tam tikri kriterijai ir, kaip minėjau, pagrindinės grupuotės veikia užsienyje, Lietuvoje daugiau veikia tam tikrų asmenų susibūrimai, kurie vykdo vieną ar kitą nusikalstamos veiklos rūšį, bet neatitinka visų kriterijų, todėl mes nelaikome jų kaip organizuoto nusikalstamumo grupuočių, mes juos kitaip įvardiname. Aišku, kad jie kelia problemas mūsų visuomenei ir mums patiems.
Kriterijai tokie kaip žmonių kiekis, kuo jie užsiima, koks jų organizuotumas šioje grupėje. Tokios grupuotės, kurios nepatenka į organizuoto nusikalstamos grupuotės apibrėžimą, egzistuoja, bet, kaip minėjau, jos yra mūsų akiratyje.
G. Černiauskas: Aš sutikčiau, kad dalis grupuočių pasirinko užsienio valstybes ir yra emigravę. Kitaip tariant – jie yra išstumti iš Lietuvos ir veikia ne Lietuvos teritorijoje, tačiau savo amato nėra atsisakę. Narkotikų platinimas Lietuvoje yra išplitęs ir, manau, kad narkotikų platinimas nėra nesusijęs su organizuotu nusikalstamumu. Įvairiausiais lygiais narkotikų platinimas yra organizuojamas, pradedant nuo didelių kiekių tiekimo ir platinimo mokyklose, baruose, gatvėse. Tai yra tam tikrų struktūrų organizacinis darbas, kurį atlieka tik organizuotas nusikalstamumas.
Lietuvoje yra tikrai ne viena grupuotė, kuri yra sėkmingai prisitaikiusi prie dabartinių sąlygų. Jie vengia viešumo ir stengiasi būti nepastebėti ne tik visuomenėje, bet ir teisėsaugos institucijoms, tačiau pats reiškinys yra plintantis ir su grupuotėmis susijusių asmenų turime nemažai ir tų pačių grupuočių yra nemažai. Iš kitos pusės, matome, kad teisėsauga yra sutriuškinusi tam tikras grupuotes – Daktarus, Vilniaus brigadą, Agurkinius. Tačiau jaunoji karta sugeba prisitaikyti ir nusikaltimai įgauna įvairiausias formas.
Visą pokalbį išgirskite vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
.jpg)
Kas būna, kai DEMOKRATIJA NESUGEBA APSIGINTI?
