O kiti nusiteikę kategoriškai – esą Kinijos vadovas jau žino, kad Rusija karą pralaimės, tad dabar jam reikia sugalvoti, kaip pačiam išsisukti.
Joks save gerbiantis Vakarų lyderis nė negalvotų kelti kojos į Maskvą – ten, kur saugiai ir šiltai slepiasi ieškomas karo nusikaltėlis Vladimiras Putinas.
O štai jo ištikimam draugui – Kinijos prezidentui Xi Jinpingui – žinia, kad Kremliaus galva ieškoma dėl karo nusikaltimų, nė motais. Jis pradeda savo trijų dienų trukmės vizitą – pirmąjį nuo karo Ukrainoje pradžios.
Jį, kaip priklauso, pasitinka ne tik aukščiausi Rusijos politikai, bet ir kariuomenė bei jos orkestras. Ir visą tai transliuoja propagandinė šalies televizija.
Dar pačiose karo išvakarėse į Kiniją nuskridęs Putinas su Jinpingas pasirašė partnerystės „be ribų“ deklaraciją ir šiandieninis susitikimas turėtų siųsti žinią apie šalių bendrystę.
„Apsilankymas pas karo nusikaltėlį įneša kitokios šviesos į visą vizitą. Ir aš manau, kad prezidentas Xi jaučiasi apgautas dėl prieš pat karą pasirašytos sutarties. Jis buvo apgautas dėl karo ir dabar pats supranta, kad yra įtrauktas į situaciją, apie kurią pats negali daug pasakyti. Tai nėra ideali situacija“, – teigia Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
Atvykusį komunistinės šalies vadovą Maskvoje sveikina net stendai gatvėse.
O štai ir pats Putinas su šypsena Jinpingui spaudžia ranką Kremliuje. Ir ne veltui, mat Putinui Kinijos dabar reikia kaip niekad – jam pradėjus kruviną karą Ukrainoje, komunistinė šalis tapo pagrindine Rusijos ekonomine partnere. Nors Kinija – bent jau oficialiai – vengia tiekti Rusijai karinę paramą, Kremlius yra antras pagrindinis naftos ir anglies tiekėjas Pekinui.
Rusija Kinijai taip pat yra 4-oji pagal apimtį suskystintų dujų tiekėja. Per pastaruosius praėjusių metų 10 mėnesių iškastinių rusiškų žaliavų tiekimo vertė Kinijai išaugo nuo 47 iki 74 milijardų Jungtinių Valstijų dolerių – daugiau nei pusantro karto ir tai yra ženkli dalis Putino karo mašinos pajamų.
O žiniasklaida ne kartą skelbė, kad Indija ir Kinija – ištikimos Rusijos bičiulės – naftą ir dujas gauna kur kas geresnėmis kainomis nei Vakarai – Kremliaus sąjungininkės jas perka panašiomis kainomis, kokios buvo iki karo. Taptautinės energetikos agentūra pastebi, kad nauda – abipusė, Kinija ir Indija gauna pigesnių žaliavų, o į Rusijos ekonomiką toliau plaukia milijardai dolerių, už kuriuos šalis gali tęsti karą.
Tačiau ekonominė draugystė yra viena, o oficialus karo rėmimas – visai kas kita, tad nuo pat invazijos pradžios Kinija bando vaidinti, jog tėra tarpininkė tarp Rusijos ir Ukrainos. Taip, kaip pastebi politologai, Pekinas brėžia liniją jų susitarime „be ribų“. O ta linija yra karinė pagalba Kremliui.
„Esu įsitikinęs, kad tiesioginio tiekimo nebus. Kinija į tai nesileis, nes tai automatiškai reikštų rinkų Europoje ir Jungtinėse Valstijose praradimą. O šios rinkos yra pagrindinės Kinijos rinkos“, – tvirtina politologas Igor Reiterovič.
„Akivaizdu, kad kinai nenori įsitraukti į šį karą: tiesiogiai, netiesiogiai, bet kaip. Ir pamenu, kaip tuo metu ponas Blinkenas pasakė, kad jei Kinija užims kitą pusę, Jungtinės Valstijos turės atitinkamai reaguoti. Atitinkamai reikštų sankcijas ir griežtesnę politiką Taivano atžvailgiu. Taigi tai ne tik apie prarandamus pinigus, bet ir sunkumus savo regione“, – kalba politologas Anton Kučukhidze.
O Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pulkininkas Kinijos įsitraukimu į šį karą neabejoja – esą be Pekino sutikimo, Putinas karo išvis nebūtų pradėjęs. Tiesa, dabar Xi Jinpingui tenka sugalvoti, kaip išsukti savo uodegą.
„Tačiau dabar Kinija turi bėdų. Ji jau žino, kad rusai neabejotinai ir 100 procentų pralaimės ir kils klausimas dėl dalyvavo šiame kare. Kils klausimas dėl baudžiamojo persekiojimo tų, kurie dalyvavo žudant ukrainiečius. Natūralu, kad Kinija labai nenori būti penktoji. Yra šimtaprocentinė garantija, kad bus vykdaomas baudžiamasis persekiojimas prieš Rusiją, Baltarusiją, Iraną, Šiaurės Korėją. Šiuo atveju Kinija yra penktoji šalis“, – teigia Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pulkininkas Romanas Svitanas.
O pati Kinija šią kelionę vadina „taikos kelione“, kuria neva stengsis tapti taikos balandžiu ir sumažinti įtampą tarp Rusijos ir Ukrainos. Tuo naudodamasis Kyjivas tikina – be rusų karių išvedimo iš Ukrainos negali būti jokio taikos plano.
Tad vargu, ar šis susitikimas kažką pakeis. Tiesa, esą gali būti, kad po šio vizito Jinpingas pirmąkart nuo karo pradžios paskambins Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelesnkiui.
