Energetinių tyrimų instituto ekspertas Tomas Janeliūnas sako, kad greito sprendimo šiai situacijai nėra, o vienintelis būdas vartotojui kažką pakeisti – pamėginti taupyti.
Pokalbis su ekspertu – TV3 žinių „Dienos komentare“.
Šiomis dienomis šokiruoti ne tik „Perlo energijos“ vartotojai, bet ir iš kitų tiekėjų gaunantys elektrą žmonės, gavę naujausias sąskaitas už elektrą. Ką patartumėte ir kas yra kaltas dėl šios situacijos?
Elektros energijos kainos tikrai kyla labai drastiškai visur. Elektros biržose matome tas kainas per pusmetį pakilusias 2-3 kartus. Tie žmonės, kurie rinkosi kintančius tarifus, priklausomus tiesiogiai nuo elektros kainos biržoje, jie turbūt pajus tuos šuolius greičiausiai.
Vyriausybė jau nusprendė šiek tiek kompensuoti tą brangimą maždaug 9 centais. Dabar tas tarifas kompensuojamas visiems, nepriklausomai, kokį planą jie yra pasiėmę. Bet ta kompensacija galioja tik iki metų galo. Žinoma, kad net su kompensacija, sąskaitos kai kam gali išaugti dvigubai, galbūt netgi ir trigubai – ypač tiems, kurie turi kintančius elektros tarifus. Jie greitai kažko pakeisti negali.
Yra vienintelis būdas vartotojui kažką pakeisti – tiesiog pamėginti taupyti.
Daugelis žmonių tikisi, kad Vyriausybė pasiūlys tam tikrus kompensavimo mechanizmus, nes tie kompensuojami 9 centai nėra tai, kas išsprendžia problemą. Vakarų valstybėse yra mechanizmai, kurie skatina žmones ir taupyti, ir iki tam tikros ribos kompensuojama. Jeigu jie sutaupo, jie gauna normalesnę kompensaciją.
Iš tikrųjų, aš manau, kad Vyriausybė greičiausiai bus priversta vėl grįžti prie kompensavimo klausimo ir mažų mažiausiai pratęsti tą kompensavimą, kuris yra numatytas dabar. Įsivaizduokime, kad tipiniam vartotojui elektros sąskaitos dabar pakilo maždaug dvigubai, nes dar prieš pusmetį visuomeniniame tiekime mokėjo maždaug po 16 centų už kilovatvalandę. Tačiau ta kompensacija, kuri baigsis gruodžio mėnesį, jeigu jos nebebus, sukels dar vieną kainų kilimo šoką jau sausio mėnesį.
Aš manau, kad Vyriausybė greičiausiai pratęs kompensacijų teikimą ir gali būti, kad imsis kažkokių papildomų žingsnių, kaip reguliuoti kainų kilimą ne tik buitiniams vartotojams, bet ir apskritai visiems vartotojams. Čia yra įvairių pasiūlymų. Pavyzdžiui, kompensuoti arba nustatyti dujų kainų ribas, kas, beje, nėra visai logiška, žinant, kad esame bendroje rinkoje su Europos Sąjunga. Galbūt yra galimybių įvesti kažkokius taupymo režimus, apie ką kalba daugelis Europos Sąjungos valstybių. Na, ir gali būti kažkokie skatinimo mechanizmai, suteikiantys papildomas premijas taupantiems.
Trumpai kalbant – kas politiškai atsakingas, kas kaltas dėl susiklosčiusios situacijos? Šita Vyriausybė ar ankstesnė, ar dar ankstesnė?
Visada kalta valdžia. Šiuo atveju ne tik ši Vyriausybė, bet ir buvusios Vyriausybės, kurios visų pirma atidėliojo liberalizavimo etapus, kurios per lėtai skatino atsinaujinančių resursų plėtrą, na, ir galima prisiminti Vyriausybes, kurios labai ilgai žaidė atominės elektrinės klausimu ir galiausiai jį numarino.
Tai tikrai ne vienintelė ši Vyriausybė yra atsakinga. Bet šiai Vyriausybei turbūt teks srėbti daugiausiai už visas likusias klaidas.
Visą pokalbį žiūrėkite straipsnio pradžioje.