Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo Finansinių paslaugų įmonių asociacijos FINCO vadovas Šarūnas Frolenko ir Vilniaus Arkivyskupijos Caritas teisininkas Andrius Jarošenko.
Pone Frolenko, ar nebus taip, kad jeigu tokia idėja bus patvirtinta įstatymo lygiu, žmonės, gaunantys minimalią algą, nebeturės kur skolintis? Ar kas nors norės jiems skolinti, ypatingai privačios bendrovės, jeigu žinos, kad iš tokių žmonių neįmanoma skolų išieškoti?
Š. Frolenko: Jūs su savo klausimu pataikėte labai tiesiai. Be abejo, tokie siūlymai, jeigu jie būtų priimti, iš esmės pakeistų galimybes žmonėms gauti finansines paslaugas. Galimybę gauti kreditą, paskolą, NT kreditą ir bet ką kitą yra viena finansinių paslaugų.
Aš labai sutinku su sakančiais, kad su skolomis gyventi yra sunku, bet dabar teikiamas siūlymas, mano akimis, yra labai neįvertintas. Visų pirma, minimali mėnesinė alga nėra skurdo riba. Mes turime kitus rodiklius, kurie vertina skurdo ribas.
Antra dalis, kurią turime vertinti – žmonės prisiimdami finansinius įsipareigojimus, juos turi prisiimti atsakingai. Esamas reguliavimas – kad ir tų pačių vartojimo kreditų – vertina ir žmogaus pajamas, ir žmogaus išlaidas, lygiai taip pat vertina ir jam liekančias pajamas. Esamas dabartinis reguliavimas Lietuvoje, lyginant su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis, jau dabar yra vienas griežčiausių – liekančių pajamų 40 procentų rodiklis ir visi kiti niuansai.
Mano supratimu, visa tai, kas šiandien yra padėta ant stalo diskusijai – mes, FINCO, nesame pakviesti į tą diskusiją – aš į tai žiūriu paprastai. Reiškia, kad tie žmonės, kurie gauna minimalią algą, turės mažesnes galimybes pasiskolinti.
Pone Jarošenko, jei žmogus yra įsiskolinęs, pavyzdžiui, už komunalinius patarnavimus ir jis negauna kompensacijos už šilumą, tai šilumos teikimo bendrovė neatsižvelgia, kad žmogus kreipėsi dėl kompensacijos? Kaip tai veikia praktikoje?
A. Jarošenko: Praktiškai yra taip, kad kol nepriimamas sprendimas kompensuoti, tol asmuo moka pilną kainą. Čia iš tikrųjų yra problema. Reikia turėti omenyje tai, kad kai asmuo sukaupia įsiskolinimą už komunalines paslaugas, jų tiekėjas kreipiasi į antstolį. Tuo tarpu skola toliau kaupiasi, nes žmogus neturi iš ko mokėti ir gaunasi toks užburtas ratas. Čia iš tiesų yra problema.
Aišku, turbūt priėmus šildymo kompensavimo įstatymą reikėjo atsižvelgti į darbo krūvį apskaičiuoti visiems asmenims, kuriems kompensacija priklauso. Iš tikrųjų, yra ką veikt. <...> Aš matau, kad priimti teisės aktai nėra iki galo įgyvendinami.
Žmogus turi antstolių, antstoliai susisieka su „Sodra“, mato, kad žmogus įsidarbino. Darbdaviui šitoje vietoje atsiranda labai konkrečiai įstatyme įrašyta pareiga nuo kiekvieno darbo užmokesčio daryti pavedimus antstoliui. Darbdavys tą ir daro, nes gauna iš antstolio dokumentus. Bet praktikoje turime tokią situaciją, kad nuo žmogaus, gavusio jau buhalterijos atskaičiuotą darbo užmokestį, yra nuskaitoma dar 30 procentų.
Kodėl? Dėl nesusikalbėjimo?
A. Jarošenko: Pirmas dalykas – skolininkui kažkodėl yra pareiga informuoti antstolį apie tai, kad jis turi darbo santykius, nors antstolis, turėdamas prieigą prie turbūt visų veikiančių registrų, mato šitą informaciją. Lygiai taip pat jis mato informaciją, kad UAB „ABC“ perveda tokiam ir tokiam skolininkui darbo užmokestį, nes yra parašyta pavedimo paskirtis.
Jeigu žmogus žino ir supranta, kad jam dabar reikia greitai parašyti antstoliui, kad jam būtų grąžinta jo darbo užmokesčio dalis, jis tą padaro. Jeigu jis to nežino, jis nesikreipia per 15 dienų, pinigai yra paskirstomi išieškotojams. Šitoje vietoje dar vienas dalykas – jeigu asmuo ir kreipėsi, tai už bankines transakcijas, už Registrų centro paslaugas moka skolininkas. Tai jeigu jam pinigai yra grąžinami, jie yra dar sumažėję.
Aš matau tą problemą, kad galiojančiuose teisės aktuose labai aiškiai parašyta, kokiomis apimtimis yra atskaitoma iš darbuotojo, bet neretais atvejais atskaitoma daugiau. Kaip užtikrinti tai? Kaip tinkamai įgyvendinti teisės aktą? Man čia yra klausimas.
Visą pokalbį, kuriame dalyvavo ir Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos prezidentė Inga Ruginienė žiūrėkite straipsnio pradžioje.
.jpg)
