Pasaulyje sparčiai įsiviešpatauja ir dirbtinis intelektas, kuris artimiausiu metu pakeis daugybę darbuotojų.
Kone prieš 100 metų beveik visame pasaulyje darbo savaitė sutrumpėjo nuo 6 iki 5 dienų. Žmonės dirba 8 valandas per dieną, 40 valandų per savaitę ir ilsisi šeštadieni bei sekmadienį.
Tačiau Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija paskelbė, kad faktiškai tiek daugelio Europos šalių gyventojai, tiek lietuviai dirba mažiau. Europos Sąjungos šalių darbuotojai 2022–aisiais vidutiniškai dirbo 2 proc. mažiau nei prieš 10 metų, ir 4 proc. mažiau nei prieš 20 metų.
O kalbant apie vidutinį metinį faktiškai dirbtų valandų skaičių tenkančių vienam darbuotojui, lietuviai dirba kiek daugiau valandų, nei ES vidurkis, bet kiek mažiau nei, pavyzdžiui, amerikiečiai.
Paradoksalu, kad tokios išsivysčiusios šalys, kaip Danija ir Vokietija, Europoje dirba mažiausiai.
Ekonomistas Žygimantas Mauricas sakė, kadangi faktinis dirbamų valandų laikas mažėja, pasauliui pats metas susimąstyti apie tai, kad artimiausiais metais darbo savaitė sutrumpėtų dar – iki 4 dienų. Paliekant 3 dienas poilsiui.
„Atostogų kiekis auga, lankstus darbas populiarėja, galima dirbti ne pilną etatą, viršvalandžių skaičius, bėgant metams, mažėja. Paradoksas yra tai, kad turtingiausių ES šalių darbuotojai dirba mažiau laiko, nei skurdžiausių“, – tikino ekonomistas.
Kai kurie pakalbinti lietuviai labai palaiko trumpesnę darbo savaitę:
„Jeigu liks tas pats atlyginimas ir garantijos – kodėl gi ne? Tada ir iki 2 dienų galima sumažint.“
„Daugiau poilsio, mažiau įtampos.“
„Manau, produktyvesni žmonės būtų tas 4 dienas.“
Kiti gi papildomuose laisvadieniuose mato ir pavojų. Sakė, kad turėdami daugiau laisvo laiko, kai kurie lietuviai užuot linksminęsi ir gėrę alkoholį dieną ar dvi, tą galės daryti ilgiau:
„Žmonės jau ilsėsis ir ilsėsis, ir taip pakankamai švenčių visokių turime.“
„Reikia auklėti tautą, kad ne lėbautų, kad galima laisvas dienas praleisti ne prie butelių.“
Tačiau ne vien dėl faktinių darbo valandų trumpėjimo, anot Ž. Maurico, darbo savaitę pasaulis ateityje turėtų trumpinti. Esą dabar sparčiai tobulėja dirbtinis intelektas, kuris jau sugeba rašyti ir programinius kodus, kurti įvairius tekstus, atlikti įvairiausias užduotis, kurias iki šiol galėdavo atlikti tik žmogus.
„Labai daug sričių, ypatingai tų, kuriose yra automatizuojami procesai, tiesiog tų darbuotojų reikės gerokai mažiau“, – kalbėjo Ž. Mauricas.
O štai verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis sakė, kad 4 darbo dienų savaitė – būtų revoliucinis pokytis, ir jį būtų įmanoma įgyvendinti tik tuomet, kai gyvensime tiek gerai, kad pinigai ir algos taps antraeiliu dalyku. Esą pereidami prie trumpesnio darbo ir dirbti turėsime efektyviau.
„Visi sutaria, kad tai yra principas 100-80-100, tai reiškia 100 proc. atlyginimas, už 80 proc. laiko ir 100 proc. efektyvumas. Tai reiškia, kad tu turi tą patį darbą atlikti per mažiau laiko“, – teigė A. Romanovskis.
O kaip darbuotojus skatinti efektyviau dirbti, atsakymą tvirtino turintys vieno pažangiausių Lietuvos startuolių žmogiškųjų išteklių specialistai.
Startuolis garsėja savo liberaliu požiūriu į darbuotojus. Anot įmonės žmogiškųjų išteklių specialistės, nuo pat įkūrimo vadovybė nusprendė padaryti biurą, kuriame dirbantieji jaustųsi kaip namie, nes esą taip, pasak verslininkų, yra užtikrinamas geresnis darbo efektyvumas.
Laisvu laiku darbuotojai gali ir pažaisti su kolegomis, ir po darbo šokti žiūrėti filmų į specialiai tam įrengtą kino salę, ir pasportuoti. Liberalus požiūris į darbą ir darbuotojus pasireiškia ne tik pramogomis ir visomis biuro gerovėmis. Anot pašnekovės, daugelis darbuotojų čia gali laisvai valdyti savo laiką ir planuoti didžiąją dalį darbų.
„Kiekviena mūsų komanda turi galimybę rinktis, kokiu darbo modeliu nori dirbti. Vienos komandos pasirenka eiti į ofisą 4 darbo dienas per savaitę, kitos komandos susitaria kad 2 dienos iš ofiso jiems yra gerai, o kitomis jie darbuotis iš namų. Visiems darbuotojams suteikiame 60 dienų laikotarpį, jie gali tas dienas naudoti kaip nori, dirbti ne iš ofiso, o iš bet kurio Lietuvos krašto, ar dirbti iš užsienio“, – pasakojo Roberta Mikalauskaitė.
Ir esą duodant tokią laisvę darbuotojams, jų efektyvumu įmonei skųstis dar neteko.
„Daugiau pasitikėjimu grįstas požiūris. Mes žinome, kad mūsų darbuotojai, kaip ir visi žmonės, turi kažkokių asmeninių įsipareigojimų ir mes į tai labai palankiai žiūrim“, – pridėjo R. Mikalauskaitė.
O ekonomistas Ž. Mauricas pabrėžė, kad net jei apie 4 darbo valandų savaitę pasaulis ims kalbėti garsiau, pereinant idealiausiu atveju reikėtų susitarti visoms 3 galingiausioms pasaulio ekonomikoms – JAV, Europai ir Kinijai. Kitu atveju modelis neveiktų dėl konkurencijos tarp šalių, kurios griautų viena kitos ekonomiką.
„Nes jei viena valstybė ar vienas regionas įgyvendintų tokią sistemą, o kiti – ne, tai turėtų neigiamų konkurencingumo pasekmių, bent jau pereinamuoju laikotarpiu“, – sakė ekonomistas.
O esą susitarus ir perėjus prie trumpesnės savaitės, sparčiai vystytųsi ir ekonomika, ir bendras pajamų bei perkamosios galios lygis, nes žmonės turėtų daugiau laiko ir tuomet leistų daugiau pinigų prekėms ir paslaugoms.
Daugiau apie tai – aukščiau esančiame vaizdo įraše.
.jpg)
