Įvairiems pasiūlymams pilantis kaip iš gausybės rago, ekonomistai įžvelgia riziką, kad keičiant sistemą lietuvių kišenės tik labiau nukentės.
Neskubėdama, pasiramsčiuodama lazdele gatve žengia šiaulietė Zita. Ilgus metus dirbusi energetikos srityje, jau daugiau nei dešimtmetį moteris gyvena iš varganos pensijos. Tiksliau, išgyvena.
„Apie 300 eurų. – Ir kaip sekasi išgyventi iš tiek? – Išgyvenu. Einu į valgyklą, už talonus gaunu. „Maisto banką“ gaunu ir išgyvenu. O ką darysi“, – kalba Zita.
Zita sako, dabar jau nieko negalinti pakeisti. Ne tas amžius. Deja, trūksta darbo stažo, todėl ir pensija maža. O laikrodžio atgal neatsuksi – senatvei papildomai jau neprikaupsi.
„Tai dabar dar pakelia, vis pakelia. Ką darysi, reikia gyventi“, – sako Zita.
Jaunesni lietuviai galimybę papildomai sukaupti senatvei dar turi – tik ta galimybe toli gražu ne visi džiaugiasi. Ypač paaiškėjus, kad per pernai metus 2-osios pakopos pensijų sankaupos gerokai aptirpo. Mat fondai neteko daugiau nei 800 mln. eurų turto.
Vieni keikiasi, kad buvo automatiškai įtraukti į kaupimą, kiti – kad negali išsiimti sukauptų pinigų ir jais pasinaudoti dabar, kai kainos muša rekordus:
„Kaupia vyras, žiūri, kaip nuostoliai eina, žiūri, kada atgaus, neatgaus, ką atgaus. Bet viltis, kaip sako lietuviai, durnių motina. Tai vis tikimės, kad kažkokia grąža bus. Bet šiaip privalomumas nepatinka. Turėtų žmogus turėti pasirinkimą, ar jam kaupti, ar nekaupti, kaip kaupti.“
„Dabar dirbu Norvegijoje, tai kaupiasi tau mokesčiai, kuriuos sumoki valstybei ir gausi tą pensiją, bet kitą dalį tu gali kaupti fonduose, kuriuos parenka darbdavys.“
„Švedijoje tu gyvensi iš darbdavio sukauptos pensijos, tau darbdavys kiekvieną mėnesį moka į pensijų fondą ir gyvensi iš to, ką sumoka. Gali išeiti anksčiau į pensiją, pasiimti tuos fondus.“
„Kaupiu, bet kaupiu savarankiškai.“
„Aš esu antroje pakopoje ir pradedu galvoti, kad reikėtų liberaliau į visą tai pasižiūrėti. Nes kažkaip neramu darosi. – Kodėl? – Nes informacija ateina neaiški: kas bus, kas mūsų laukia – tai va dėl to.“
O liberaliau žvelgti į kaupimą jau siūlo ir valdantieji. Seimo Pirmininkė „Žinių radijo“ laidoje pareiškė, kad Liberalų sąjūdžio partija pavasarį siūlys žmonėms galimybę pasitraukti iš pensijų fondų.
„Manau, kad diskusija bus ir ji yra svarbi. Liberalai taip pat siūlo, kad būtų galimybė pasitraukti ar panaudoti sukauptus pinigus tam tikroms reikmėms. Manau, kad diskusija yra reikalinga, ji tikrai tęsis. Ir jau dabar matau, kad įvairių idėjų yra labai daug. Matyt, čia bus klausimas tik, kaip išsirinkti geriausias iš jų“, – kalba V. Čmilytė-Nielsen.
Laisvės partija taip pat jau kalba apie tai, kad žmonėms turėtų būti leista pasiimti sukauptą sumą išėjus į pensiją.
Anksčiau panašių siūlymų yra teikusi opozicija. Socialdemokratams labiausiai kliūva automatinis įtraukimas į II pakopos fondą.
„Tikrai. Yra pateikti ir kiti pasiūlymai dėl šito įstatymo, ir dėl sumų pasiėmimo ir kitų dalykų. Bet jau tą privalomumą tikrai reikia panaikinti“, – tvirtina Seimo narys Algirdas Sysas.
„Man atrodo, kad skirtingų politikų skirtingų siūlymų šiai dienai yra per daug, kad galima būtų juos kažkaip atskirai komentuoti“, – teigia socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė tikina, kad ir jos ministerija jau svarsto, kaip reikėtų tobulinti pensijų kaupimo sistemą.
„Matysime, kokie galėtų būti siūlymai, jei jie atsiras iš vyriausybės pusės. Ir tai paaiškės, manau, vasario mėnesio pabaigoje“, – sako M. Navickienė.
„Pensijų reforma nėra dalykas, kurį nuolat turime pernelyg negalvodami tobulinti, kažką keisti, vėl kažką kitaip karpyti, daryti“, – sausio 12-ąją kalbėjo Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda.
Prezidentas yra sakęs, kad sistema netobula ir reikėtų leisti žmonėms bent panorėjus laikinai stabdyti įmokų mokėjimą į 2-ąją pakopą. Tad panašu, kad Seimo pavasario sesijoje politikai ir vėl laužys ietis, kaip vėl keisti 2-osios pakopos kaupimo tvarką. Bet ar žmonėms nuo vėl keičiamos tvarkos bus geriau?
„Tikrai būtų baisu, jei jau pavasario sesijoje būtų balsavimas sugriauti sistemą“, – teigia ekonomistas Marius Dubnikovas.
Pasak ekonomisto, siūlymai leisti žmonėms išsiimti 2-oje pakopoje sukauptas lėšas ar pasiimti jas visas išėjus į pensiją – bandymas įtikti rinkėjams.
„Nutraukus šią sistemą, mes ją sugriautume. Gautume ekonominį augimo efektą didžiulį, nes nusipirktume daiktų, kurių mums gal ir nebereikia. Tai buitinė įranga ir panašūs dalykai, turbūt, būtų išpirkti. Ir kitas dalykas – žmonės, kurie vis tik mažai galvoja apie savo taupymą, apie pensinį amžių – jie taptų mažiau saugūs negu dabar yra“, – kalba M. Dubnikovas.
Pagal šiuo metu galiojančią tvarką visi jaunesni nei 40 metų gyventojai buvo automatiškai įtraukiami į II pakopos pensijų fondus. O jiems atsisakius įtraukiami vėl kas trejus metus iki kol sukaks 40 metų. Į fondus iš karto arba palaipsniui nubyra 3 proc. nuo atlyginimo, o valstybė papildomai prideda 1,5 proc. vidutinio darbo užmokesčio.
