Valstybinė ligonių kasa atšauna – vaistinės privalo turėti didesnį vaistų rezervą tam, kad pacientai jiems reikalingų medikamentų galėtų įsigyti pigiau ir greičiau. Ar tvarką tikrai reikėjo keisti, klausėme ir pačių žmonių.
Šiaulietis Edvardas kas tris mėnesius mina vaistinės slenkstį, mat jam gydytojai išrašo kompensuojamus vaistus. Vyriškis pripažįsta, kad tenka apsilankyti keliose vaistinėse, nes vyrui reikalingų medikamentų ne visuomet būna: „Aš penkias rūšis vaistų geriu, kartais ne kiekvienoje vaistinėje būna. Tenka eiti kažkurių vaistų į kitą".
„Jeigu nėra vaistų vieną dieną, tuomet užsisakau ir antrą dieną jau yra vaistai, labai greitai.“
Šiaulietis Jonas pilną maišą vaistų sako užsisakantis pusei metų. Vyrui vaistai žūtbūt reikalingi širdies ritmui reguliuoti. Jonas tikina nelaukiantis paskutinės minutės, mat nori vaistus turėti vos tik jie pasibaigs:
„Užsakiau, jie man davė tokią prieinamą kainą ir nutariau su jais draugauti.“
Valstybinė ligonių kasa skelbia, kad vaistinės nuo šiol privalės kaupti trigubai didesnį būtinų kompensuojamų vaistų rezervą. Anksčiau vaistinėms buvo privaloma visuomet turėti apie 80 pavadinimų vaistų, o dabar jų bus daugiau kaip 200. Pasak Valstybinės ligonių kasos, į sąrašą įeina generiniai, dviejų ir daugiau gamintojų grupių populiariausių stiprumų vaistai iki 150 eurų. Sąraše rikiuosi ir vaistai nuo cukrinio diabeto, depresijos, astmos, taip pat antibiotikai.
„Visa tai daroma dėl paciento, kad pacientas atėjęs į vaistinę būtų užtikrintas gauti pigiausią vaistą. Neretai pasitaiko tokių atvejų, kuomet to pigiausio vaisto su mažiausia priemoka, gali ir nebūti. Kai nėra tokio sąrašo, vaistinė gali neturėti jo ir siūlyti pacientui brangesnį“, – sako Vaistų kompensavimo skyriaus vedėjas Evaldas Stropus.
Mažosios vaistinės tokį būtinų vaistų sąrašą vadina absurdišku, mat išlaidos, kurių reikės tokiam vaistų rezervui sudaryti išaugs iki keleto tūkstančių eurų. Nedidelės Šiaulių Valerijono vaistinės vadovė tikina, kad sąraše yra nemažai vaistų, kurie net netiekiami į Lietuvos rinką. Taip pat yra vaistų, kurie skirti retoms ligoms gydyti, bet jų reikia itin mažam žmonių skaičiui, todėl kaupti šiuos vaistus būtų neprasminga.
„O dabar apyvarta maža, jei dar priimsi tiek vaistų, juos laikysi, galiojimai jų riboti, tai mes dar didesnius kiekius išmesime nesunaudoję. O kažkur gal tų vaistų reikės“, – pasakoja „Valerijono“ vadovė Almyra Girdenienė.
Lietuvos vaistinių asociacija aiškina, kad tokia tvarka rezultato neduos ir problemos neišspręs.
„Vietoj 400 eurų, kurį seniau sudarė tas vaistų krepšelis, mes dabar turime 5000 eurų. Vietoj 80 veikliųjų medžiagų, dabar turime 240. Kas iš tikrųjų mūsų manymu, nereikalinga. Yra ir tokie vaistai, kurių per ketvirtį pagal receptus įsigijo tik 6 pacientai“, – teigia asociacijos prezidentė Kristina Nemaniūtė-Gagė.
Valstybinė ligonių kasa vaistininkus ramina – esą jiems yra padaryta ir išlyga.
„Teisės akte yra nuostata, jei vaistinė per pusę metų pardavė ne daugiau vaistų kaip vieno recepto, vaistinė neprivalo turėti. Tai reiškia, kad mažos vaistinės rajono, mažų gyvenviečių jos neturės labai daug vaistų“, – kalbėjo E. Stropus.
„Bijo vaistininkai ir koks bus požiūris į tai, jei tuo metu nebus vaisto. Ar bus baudžiamas vaistininkas ar farmacinės veiklos vadovas. Tai mus baugina“, – sako profsąjungos vadovė Lina Ganatauskienė.
Pasak Valstybinės ligonių kasos, jei vaistinė piktybiškai nesilaiko įsipareigojimų, jai gali būti pritaikyta bauda – 290 eurų.
Nors ši tvarka pasikeitė jau kovo 2 dieną, dėl koronaviruso įsigaliojimas buvo atidėta ir taikoma tik nuo liepos.
