Netoli Druskininkų, Leipalingio miestelyje, Dainius daug metų supirkinėja miško gėrybes. Dabar – voveraičių sezonas. Turėtų būti pats pikas, tačiau dėžės tuščios.
„Sausra. Nieko nėra. Žmonės nei uogauja, nei grybauja. Nupirkau gal pusantro ar du kilogramus. Nėra“, – sako supirkėjas.
Šiuo metu už voveraites siūloma įspūdinga kaina. Kilogramas – 8 eurai 50 centų. Tokių kainų seniai nebuvo. Net prasidėjus grybų sezonui už pirmąsias voveraites siūloma mažiau. O dabar juk pats vidurvasaris. Dainius sako, kad ir pernai miškus kamavo karščiai ir sausra. Tačiau situacija nebuvo tokia tragiška.
„Jeigu būtų grybų, tai būtų 3–4 eurai. O kadangi jų nėra, tai 8,50 euro. Ne tik pas mus nėra. Visur išdžiovinta“, – teigia jis.
Voveraičių kaina kosminė, tačiau jų nėra, sako ir miško gėrybių rinkėjai. Į Leipalingio supirktuvę moteris štai atneša du kibirus mėlynių. Uogų nemažai, sako dzūkė, o štai voveraičių – nė kvapo. Miškuose labai sausa, pasakoja moteris.
„Seniai, seniai lijo. Gal porą savaičių kaip nelyta visai.“
Ne geresnė situacija ir kitoje Dzūkijos grybų uogų supirktuvėje. Veisiejuose miško gėrybes superkantis Romas irgi rodo tuščias dėžes. Tiesa, mėlynių žmonės atnešė. Grybų kaina ir čia įspūdinga – už kilogramą voveraičių Romas duoda 8 eurus. Sako, sezono pradžia labai optimistiškai nuteikė, deja, neilgam.
„Buvo pakankamai. Kaip sezono pradžioje, tai buvo pakankamai. Antra diena neatneša nė vienos voveraitės. Vakar nė vienos, šiandien… Buvo keli kilogramai. Trys, penki, septyni. Ir va taip, geometrine progresija viskas mažėjo“,– teigia jis.
Iš miško gėrybių gyvenančių dzūkų nuotaikos nekokios. Veisiejų gyventojas Ramūnas sako jau savaitę net neina į mišką – nėra ko. Karšta, puola uodai ir kiti vabalai, o naudos jokios – voveraitės dėl karščių nustojo augti
„Sausa, visiškai nėra. Išdžiūvę viskas. Dar voveraičių truputį buvo. Bet ir tų nebėra. Lietaus jei bus, tai gal dar ir bus“, – sako pašnekovas.
Kiti grybautojai irgi sako tą patį. Į mišką neverta net kojos kelti. Nebent norima mėlynių ar aviečių pasirinkti. Esą dar prieš savaitę buvo galima bent po kelis kilogramus per dieną voveraičių susirinkti. Ir uždarbis džiugino: supirkėjai jau tuomet siūlė seniai regėtą kainą.
„Buvau. Tik ne dabar, prieš savaitę. – Ir kaip? – Aš radau tada. O dabar sakė, sausa, nėra. Dabar laisvos dienos buvo, tai net nėjau. Nėra ko „tūsytis“.“
„Jau kokios dvi dienos penktą atsikeliu, nuvažiuoju. Praeinu kokią valandą, tai kokias dvi tris pamatai, bet ne daugiau. Tai net neapsimoka, vis tiek nepririnksi. Na, žinokit sausa.“
Paklausti, kada lijo, dzūkai sako nelabai ir pamenantys. Per Jonines Veisiejus nuliejo didelė liūtis, o vėliau lietus esą tik pakrapnodavo. Tačiau to net lietumi negalima vadinti, sako dzūkai. Reikia gero ir ilgai trunkančio lietaus.
„Reikia, kad vieną kartą į savaitę lytų. Čia smėlynai. Tada dar ir užauga žmonėms ir javai, ir grybai auga. Kad miškas įlytų, reikia gero lietaus.“
Sakoma, kad voveraičių kaina išaugo ne tik dėl to, kad jų nėra Lietuvos miškuose. Kaimyninėse šalyse grybų irgi nėra. Tad jų paklausa rinkoje – didžiulė. Norintieji prisirinkti mėlynių ar aviečių, turėtų paskubėti. Patyrę uogautojai sako, kad uogų dar daug, tačiau jei ir toliau taip kepins saulė – uogos pradės džiūti ir kristi.
