Dyzelino kainas dar labiau kaitina Europoje tvyranti įtampa ruošiantis atsisakyti rusiškų degalų. Ekspertai prognozuoja, kad jau po dviejų savaičių įsigaliojus embargui rusiškiems naftos produktams, dyzelino kaina dar labiau šoks į viršų.
Benzinas ir dyzelinas degalinėse vėl brangsta. Nuo lapkričio vykęs degalų kainų mažėjimo laikotarpis baigėsi. Ypač tai jaučia dyzelinių automobilių vairuotojai. Litras dyzelino beveik 20 centų brangesnis už benziną:
„Reikės nevažinėti, pėsčiomis vaikščioti.“
„Apribojom, mažiau dabar pagal kainas.“
„Blogai, mums labai aktualu.“
„Nevažiuosim.“
Dyzelinas brangsta ne tik degalinėse. Brangsta ir nafta, tad degalus brangiau parduoda ir Mažeikiuose esanti „Orlen“ gamykla. O dyzelino kainų augimą dar labiau skatina jau po dviejų savaičių vasario 5 dieną įsigaliosiančios europinės sankcijos rusiškiems naftos produktams. Rusiškas dyzelinas Europos Sąjungoje bus draudžiamas ir jo pasiūla gali sumažėti.
„Matome, kad benzino kaina dabar lygyje, kuris buvo prieš metus, prieš karą, bet dyzelino tiek nenusileido. Nepasiekė to. Dėl to, kad numanoma, kad bus įtempta situacija dėl dyzelino. Europa iki šiol milžiniškus kiekius importuoja iš Rusijos. Vasario 5 dieną nustojus, ne visi įsitikinę, kad situacija bus lengvai suvaldoma. Kaina didesnė apie 20 centų už litrą“, – teigia Energetikos agentūros direktorius Virgilijus Poderys.
„Teks susimokėti dyzelio vartotojams už tai, kad Rusija kariauja ekonominį karą prieš Europą. Europa ilgai sėdėjo ant rusiškos adatos. Jai buvo tiekiamos dujos, nafta, dyzelinas, dyzelino didžiausia priklausomybė ir buvo. Kainos buvo žemos, Europa mėgavosi jomis, daug perdirbimo įmonių buvo uždarytos Europoje“, – komentuoja ekonomistas Marius Dubnikovas.
Brangstant degalams, energetikos agentūra fiksuoja ir augančią „Orlen“ gamyklos maržą.
„Gamintojo marža, kuri iš dalies atspindi pelno maržą, kai situacija buvo įtempta, pavasarį, vasarą marža buvo išaugusi dvigubai nuo 38 iki 70–80 litre. Laisva rinka, kaina nereguliuojama, gamintojai gali naudotis“, – kalba V. Poderys.
Europos Taryba dar pernai vasarą priėmė šeštajį sankcijų Rusijai paketą, kuris apėmė Rusijos naftą ir jos produktus. Po dviejų savaičių, nuo vasario 5 dienos, įsigalios draudimas į ES įvežti rusiškus naftos produktus. Šis ribojimas jau atsispindi degalinių švieslentėse, artėjant šiai datai dyzelinas vėl ima brangti, mat iki šiol ES vairuotojai į savo bakus pildavosi daug rusiško dyzelino, o šiuo metu reikia rasti kitus tiekėjus. Anot energetikos agentūros, rusišką dyzeliną Europoje keičia švediškas ir iš Artimųjų Rytų. Tad ir Lietuvoje dyzelino neturime pritrūkti.
„Didžiausias dyzelino importuotojas į Europą iki šiol yra Rusija. Mes pasiruošę, Mažeikių gamyklos užteks su kaupu. Lietuva, Latvija ir Estija kartu paėmus net pusės nesuvartoja to, ką Mažeikių „Orlen“ gamykla pagamina“, – tvirtina V. Poderys.
„Naftos kaina kyla, tai susiję su tuo, kad rinkos tikisi, kad vasarį JAV centrinis bankas lėčiau kels palūkanas. JAV nelėtins atsigavimo tempo, tai teigiama žinia rinkoms“, – aiškina ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Europos Sąjungai paskelbus sankcijas rusiškai „Urals“ naftai ir uždėjus kepurę jos kainai, Rusija priversta naftą pardavinėti apie 30 proc. pigiau, palyginti su „Brent“ nafta. Tai mažina Rusijos biudžeto pajamas.
„Ekonominį karą jie prapylė. Dujos ir nafta griauna Rusijos biudžetą, jie negalės niekur pasiskolinti pinigų. Jei reikės, jų nebus. Čia esmė“, – tikina M. Dubnikovas.
Energetikos agentūros duomenimis, dėl sankcijų priversta pigiau pardavinėti naftą Rusija patiria praradimus kasdien po 35 mln. eurų, tad per mėnesį susidaro apie milijardas eurų, o per metus apie 12 milijardų. Naftos produktų embargas, anot ekspertų, Rusijos naftos prekybos nuostolius padidins dar labiau.
