Šiaulietis Stasys jau ketvirtį amžiaus važinėja tik dyzeliniais automobiliais ir neketina šios tradicijos keisti. Sako, vairuoti tokią mašiną labiausiai apsimoka – už kokius 5 tūkst. eurų išsirenka dešimties metų mašiną, renkasi tą, kuriai degalai atsieina pigiausiai – jo įsitikinimu ekonomiškiausia – dyzelinas.
„Jau 25 ir daugiau metų su dyzeliu. Pragyvenimo lygis ne tas, kad galėtum pirkti naujas mašinas ar elektrines“, – sako šiaulietis Stasys.
Skaičiuodamas kiekvieną eurą, Stasys atidžiai žiūri ir į degalinių švieslentes, kad degalus nusipirktų mažiausia kaina.
„Į mėnesį baką, daugiau, virš 50 litrų pravažiuoju“, – tikina jis.
Išaugusios degalų kainos šiuo metu siutina ir vokiečius. Benzinas kainuoja beveik 1,80 euro, dyzelinas – apie 1,60 euro. Lietuvoje degalai dar pigesni, bet panašu, kad Lietuvos vyriausybė užsimojo Vokietijos kainas pasivyti, ir pirmiausia dyzelino. Nuo 2024 metų vyriausybė planuoja dyzelino akcizo tarifą suvienodinti su benzino akcizu, o vėliau dyzelinas brangs dar sparčiau. Valdantieji aiškina, esą užsimoję padaryti dyzelinui didesnius akcizus negu benzinui ir dar pridėję automobilių taršos mokestį sieks, kad gyventojai atsisakytų taršiausių dyzelinių automobilių.
„Akcizas dyzeliniam kurui šiuo metu yra vienas mažiausių ES. Jis ženkliai mažesnis nei benzinui. Tai sukuria paskatas pirkti automobilius, kurie turi pasekmes CO2 emisijoms“, – teigė Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė.
„Taršos mokesčiai mokami už taršą, nėra PVM, GPM, jų galima išvengti. Ekonomiškesnis automobilis, mažiau imlus kurui, mažiau taršus, ir taršos mokesčių mažiau. Taršos mokesčiai orientuoti į žmogaus elgesio pokyčius“, – tikina aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Tokios kalbos vairuotojus siutina, sako, perka tai, ką įperka:
„Perki tai, ką išgali, o ne ko valdžią pageidautų.“
„Su elektromobiliu pigiau važiuotųsi, bet patį automobilį riekia turėti kažkiek.“
„Elektrinio nenoriu, noriu dyzelinio, elektrinis mažai pravažiuoja, dyzelinis geras.“
Girdėdami vyriausybės planus branginti dyzeliną ir ūkininkai perspėja, kad tuomet dar labiau pabrangs jų produkcija – maistas gyventojams.
„Jei mums viskas išbrangs, paprastiems žmonėms irgi išbrangs, bus sunku gyventi, nesurinks mokesčių, nebus pelnų. Išbrangs visiems Lietuvos žmonėms nuo kuro brangimo“, – kalba Vilkaviškio rajono ūkininkas Rokas.
Nuo 2025 metų benzinui ir dyzelinui vyriausybė siūlo pridėti papildomą anglies dvideginio mokestį – pradžioje po 3 centus už litrą, o po dešimtmečio ir po 16 centų. Tačiau štai opozicija abejoja, ar brangesnis dyzelinas ir benzinas privers lietuvius persėsti į elektromobilius. O ekonomistai perspėja, kad brangstant degalams Lietuvoje, tautiečiai vis daugiau jo pilsis užsienyje, pavyzdžiui, Lenkijoje.
„Prieš porą savaičių kuras pabrango 10 ct. Ar dėl to žmonės mažiau kuro vartoja, keičia automobilį. Neįvyko. Ir čia neįvyks. Tikslas mažesnė tarša – to tikrai neatsitiks. Nori surinkti daugiau mokesčių, kad juos galėtų išleisti nesvarbu kam – migrantams, išmokų didinimui ir dar kažkam“, – sako Seimo narys, valstietis Valius Ąžuolas.
Apie neigiamas pasekmes kalba ekonomistas Žygimantas Mauricas: „Jei skirtumai akcizų bus dideli su Lenkija, o galime nepasiekti tikslų, o blogiau, prisivirti daugiau košės. Išaugs srautai dar labiau į Lenkiją, pirksime ne tik prekes, paslaugas, bet ir kurą.“
Vyriausybė svarsto ne tik branginti dyzeliną, bet ir riboti žemės ūkyje naudojamą pigesnį dyzeliną – mažinti jo kvotas. Iškastinį kurą šildymui naudojantys gyventojai ir įmonės taip pat turėtų suklusti. Anglies dvideginio mokestis gresia ir mazutui, akmens angliai, durpėms.
