Tiesa, pačiame įstatymo projekte numatoma, kad kainos bus didinamos palaipsniui, pradedant nuo 2023 m. ir baigiant jau 2030 m. Kitaip tariant, jau nuo kitų metų pradžios degalų branginti kol kas nesiūloma.
Kiek brangs dyzelinas ir benzinas
Jeigu dabar akcizas gazoliams arba dyzelinui Lietuvoje yra 372 eurai už 1000 litrų, tai ilgainiui jis padidės iki 500 eurų ir prie jo bus pridėta 157,2 euro dydžio CO2 dedamoji.
Taigi, bendrai už vieną litrą dyzelino reikės mokėti ne 0,372 euro, kaip yra dabar, o 0,6572 euro akcizą (toks akcizas turėtų būti taikomas nuo 2030 m.)
Benzino akcizas ilgainiui didės nuo dabartinių 466 eurų už 1000 litrų iki 600 eurų (kartu su CO2 dedamąja). Tad už litrą benzino turėsime mokėti 0,6 euro akcizų.
Galutinė dyzelino ir benzino kaina priklausys nuo to, kokia bus jo savikaina ir kaip keisis pridėtinės vertės mokestis.
Finansų ministerija iki trečiadienio vakaro portalui tv3.lt neatsakė, kiek bendrai pabrangs degalai įvertinus tiek didėsiantį akcizą, tiek 21 proc. pridėtinės vertės mokestį.
Kuras šildymui ir žemės ūkiui
Naujame įstatymo pataisų projekte numatoma gerokai apriboti ir žemės ūkyje naudojamą pigesnį dyzeliną.
Pirmiausia būtų įvesta 100 tūkst. litrų kvota tokiems degalams, vėliau ji būtų sumažinta iki 50 tūkst. litrų per metus neviršijant Vyriausybės nustatytų kiekių (jie priklauso nuo dirbamos žemės ploto ir kt.).
Iškastinį kurą šildymui naudojantys gyventojai ir įmonės ar organizacijos taip pat turėtų suklusti.
Projekte numatoma, kad skaičiuojant skysto kuro (mazuto), akmens anglies, durpių ir kito kuro akcizą ilgainiui taip pat bus pridėta CO2 dedamoji. Priklausomai nuo kuro rūšies, ji papildomai sudarys iki 38,72 euro už toną.
Žada skirti milijardus eurų
Pasirodžius šiai publikacijai Finansų ministerija išplatino pranešimą žiniasklaidai apie tai, kad kviečia suinteresuotus asmenis teikti savo pastabas ir pasiūlymus dėl planuojamo akcizų didino.
Ministerijos pranešime cituojama aplinkos viceministrė Gintarė Krušnienė sako, kad siūloma žaliųjų mokesčių transformacija padidins šalies atsparumą nuo šiuo metu Lietuvoje, kaip ir kitur pasaulyje, patiriamų iškastinio kuro kainos svyravimų ir jų keliamos rizikos.
Be to, užuot mokėjus už importuojamą energiją, jos gamybą galėsime plėtoti vietinėje rinkoje kartu kurdami naujas darbo vietas ir diegdami pažangias technologijas.
„Gyventojams ir verslams jau šiandien siūloma milijardinė parama švaresniems ir efektyvesniems šildymo sprendimams, transporto priemonėms, pastatų atnaujinimui ir energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybai. Kartu gyventojams ir gamintojams siunčiame aišku signalą, kad sprendimai investuoti į klimato draugiškas technologijas ateityje vis labiau apsimokės“, – pranešime cituojama G. Krušnienė.
Ateinantį dešimtmetį į ekonomiką iš skirtingų fondų ir programų bus įliejami apie 6 mlrd. eurų žaliajai Lietuvos ekonomikos pertvarkai. Vien į švarius šildymo sprendimus ir šilumos tiekimo modernizavimą pagal Žaliąjį kursą 2021–2027 m. valstybė investuos daugiau kaip 1 mlrd. eurų, dar iki 1,5 mlrd. investicijos projektuojamos į viešojo transporto ir mikromobilumo infrastruktūrą.
Daugiau pinigų surinkti nenori?
Mokestinė aplinka turi atitikti bendrą kryptį, todėl, anot finansų viceministrės Rūtos Bilkštytės, dviejų ministerijų parengtos Akcizų įstatymo pataisos užprogramuoja pokyčius į priekį.
„Finansų ministerija laikosi duoto pažado, kad apie galimus mokestinius pakeitimus reikia gyventojus ir verslą informuoti kuo anksčiau. Šiuo atveju mokestinių pakeitimų akcizų srityje pagrindinis tikslas nėra fiskalinis – surinkti kuo daugiau pajamų į biudžetą. Čia svarbiausias signalas elgsenos pokyčiams ateityje, kad būtų teisingai panaudotos žaliosios investicijos“, – tikino R. Bilkštytė.
Akcizų įstatymo pataisų projektu 2023–2025 m. numatoma siaurinti iškastiniam kurui taikomas akcizų lengvatas arba jų išvis atsisakyti, nuosekliai didinti gazoliams, akmens anglims, koksui ir lignitui taikomus akcizų tarifus, taip pat įvesti akcizą šildymui skirtoms durpėms.
Įstatymo projekte nuo 2025 m. numatyta į kai kuriems energiniams produktams taikomus akcizų tarifus įtraukti CO2 dedamąją, kaip siūlo EBPO.
„Teisingas iškastinio kuro įkainojimas ilgainiui skatins atsisakyti taršiausio iškastinio kuro rūšių, kurios yra pagrindinė klimato krizės priežastis. Nors taršiausiam kurui anglies dioksido įkainis įsigalios tik po trejų metų, pasinaudoti valstybės parama pasikeičiant taršius katilus į modernius įrenginius ar šilumos siurblius kviečiame iš anksto“, – aiškina G. Krušnienė.
Siekiama mažinti taršą
Kaip nurodoma projekto aiškinamajame rašte, juo siekiama įgyvendinti tarptautiniu mastu keliamus su klimato kaita susijusius tikslus, taip prisidedant prie žaliosios ir teisingos ES ekonomikos pertvarkos pagal ES žaliąjį kursą.
Taip pat projektu siekiama įgyvendinti Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacijas palaipsniui didinti gazoliams taikomą mokesčio tarifą iki dabartinio benzinui taikomo akcizų tarifo lygio bei nustatyti anglies dioksido (toliau – CO2) dedamąją iškastiniam kurui, kuriam netaikoma ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema.
„Pažymėtina, kad 2021 m. EBPO pristatytoje Lietuvos aplinkosauginio veiksmingumo apžvalgoje dėmesys atkreipiamas į tai, kad Lietuvos mokesčiai energiniams produktams neatspindi energijos naudojimo įtakos aplinkosauginėms išlaidoms. EBPO apžvalgoje pažymėjo, kad galiojantys iškastinio kuro mokesčiai yra nedideli, ypač kelių sektoriuje.
Taip pat Lietuvoje taikomi akcizai gazoliams ir benzinui yra vieni mažiausių akcizų ES ir tarp EBPO narių, o akcizų tarifas, nustatytas gazoliams, yra mažesnis nei benzinui. Todėl siekiant pageidaujamo rezultato efektyviai skatinti perėjimą prie mažiau taršių ar netaršių transporto priemonių naudojimo, būtina nuosekliai didinti šių degalų apmokestinimą. Tad degalams taikomi akcizų tarifai turėtų būti susieti su CO2 išmetimu“, – aiškina Finansų ministerija.
Kad būtų įteisintas degalų brangimas, įstatymo projektą dar turės patvirtinti Vyriausybė ir priimti Seimas.
