Lazdijų rajone, Kapčiamiestyje, gatvę šluojantis Rimantas pusiau juokais, pusiau rimtai sako, kad jis galbūt vienintelis, kuris ir tvarko viešąsias miestelio erdves. Dirbti nėra kam.
Pagal šiuo metu galiojančius įstatymus, socialines išmokas gaunantys asmenys turi dirbti visuomenei naudingus darbus. Dažniausiai tokie asmenys siunčiami tvarkyti miestų ar kaimų: šluoti gatvių, ravėti gėlynų, grėbti lapų, pjauti žolę, kasti sniegą.
Tačiau, anot kai kurių visuomenininkų, tai galima vadinti vergove. Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė Aistė Adomavičienė sako, versdamos dirbti už pašalpas, savivaldybės žmones išnaudoja: „Tai yra darbas. Deja, už tokį darbą, nuolatinio pobūdžio, jie negauna atlyginimo. Už juos nėra mokamas darbo užmokestis ir tuo pačiu nekaupiamas darbo stažas, kas užtikrintų bet kiek oresnį gyvenimą. Tai realiai yra pačių pažeidžiamiausių žmonių išnaudojimas ir bandymas taupyti tų žmonių sąskaita.“
Visuomenininkams pritaria Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Ruošiamas įstatymų pakeitimas, kad pašalpininkams už išmokas nebereikėtų dirbti. Savivaldybės ir seniūnijos kraupsta. Net ir rizikuodami prarasti pašalpas, išmokų gavėjai nenori dirbti. Prie Marijampolės esančio Liudvinavo miestelio darbuotojai sako, kad pašalpininkai ateina dirbti kai užsinori, o ne kai reikia.
„Šiandienai yra likę penki, kurie turėtų pradėti atidirbti, šiandien atėjo trys“, – sako seniūno pavaduotoja Regina Pakrosnevičienė.
Ministerijos planais, nebereikalauti, kad pašalpininkai dirbtų už išmokas, nesižavi ir Marijampolės savivaldybės vadovai.
„Mes jau tiek pavyzdžių turime ir tiek praktikos, kad jeigu žmogus gali gauti finansinę paramą ir nedirbti – tai jis ir nedirbs. Kalbamame apie tą ilgalaikių bedarbių kontingentą. Tai būtų nemotyvuojanti ir neskatinanti įsijungti į darbo rinką sistema“, – sako administracijos direktorius Karolis Podolskis.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ruošiasi tokiam planui: savivaldybėms būtų uždrausta versti pašalpininkus atidirbti už išmokas. Vietoj to, jos būtų įpareigotos tokius žmones įdarbinti.
„Apie 90 procentų šitų visuomenei naudingas veiklas atliekančių asmenų, per metus taip ir lieka tarp gaunančių pašalpas, ir atliekančių tas pačias veiklas. Tai mūsų noras ir siūlymas yra, kad jei jau žmogus, tai kad su juo būtų sudaroma darbo sutartis“, – teigia viceministras Vytautas Šilinskas.
Kai kurios šalies savivaldybėms jau ruošiasi pokyčiams. Lazdijų rajono savivaldybė įsteigė bendrovę, kurioje turėtų dirbti ir pašalpas gaunantys asmenys. Tik čia jie ne atidirbs už išmokas, o bus įdarbinti pagal darbo sutartį ir gaus algą.
„Sudėtinga spręsti šitą klausimą. Kadangi niekas nenori dirbti už pašalpas ir seniūnijoms labai sunku prižiūrėti viešąsias erdves, kadangi trūksta žmonių, todėl praeitame tarybos posėdyje įkūrė uždarąją akcinę bendrovę, kurioje viena iš veiklų bus viešų erdvių tvarkymas“, – tvirtina Lazdijų vicemeras Petras Valdas Mikelionis.
Ministerija dar negali pasakyti, kada pasikeitimai įsigaliotų.
