Daugiau nei pusė baseino būrelį lankančių vaikų naudojasi 15 eurų neformaliojo švietimo krepšeliu. Į tokią pinigų sumą gali pretenduoti visi šalies moksleiviai.
Tačiau, metams artėjant į pabaigą, pasigirdo nauji valdžios užmojai. Nors kitąmet valdžia vaiko pinigų pridėjo, panašu, kad pridėtų 10-ies eurų dažnas vaikas nepajus. Mat, pasirodo, nuo kitų metų mokiniai, lankantys sporto, choreografijos krypties būrelius gali netekti 15 eurų krepšelio. Prioritetą Švietimo, mokslo ir sporto ministerija numato skirti mokslo, technologijų, inžinerijos būreliams. Pasak Vaikų ir Jaunimo centro direktoriaus, nauja tvarka iškreips krepšelio idėją.
„Iš tikrųjų mes atimame iš visų kitų vaikų galimybę naudotis šiuo krepšeliu. Jei kalbame apie Jaunimo centrą, tai turbūt 2000 vaikų, kurie lankė būrelius ir gavo 15 eurų kelis metus iš eilės, jie šito nebegaus“, – sako direktorius Valdas Jankauskas.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija tikina, kad Lietuvoje jau daugelį metų dominuoja meno ir sporto veikla, o inžinerinės, robotikos, tiksliųjų mokslų krypties būrelių pasiūla per maža. Be to, ministerija skaičiuoja, kad tik 30 procentų mokinių, turinčių specialiųjų poreikių, lanko būrelius. Vaikų be sveikatos sutrikimų būrelius lanko dvigubai daugiau.
„Valstybės mastu matome prioritetą būtent tų gamtamokslių, tiksliųjų programoms, kad joms reikėtų skirti prioritetą. Taip pat reikėtų skirti prioritetą vaikams iš socialiai jautrių šeimų ir taip pat atsiranda naujovė, kad paslaugą gali teikti ir profesinio mokymo įstaigos“, – pasakoja viceministrė Kornelija Tiesnesytė.
„Iš principo, aš manyčiau, kad tai yra krepšelio idėjos laidotuvės, nes užsukta sistema buvo, kuri darė didžiulį proveržį neformaliame švietime prieinamumo prasme. Socialiai remtinais turime rūpintis, bet tai turėtų būti visiškai kita eilutė ir kiti pinigai“, – teigia V. Jankauskas.
TV3 žinių kalbinti vaikų tėvai būsimais pokyčiais nepatenkinti. Esą kiekviena šeima turi teisę į 15 eurų krepšelį, nepaisant to, kokį būrelį lanko vaikas.
„Aš manau, kad neteisinga, nes kiekvienas turi pasirinkti, negi dabar valdžia, valdininkai nuspręs už žmones, kur jų vaikus vestis, kažkoks absurdas. Kiekvienas veda ten, kur turi vaikas polinkį.“
„Neturėtų riboti tėvų leisti vaikams atrasti save, vietoj to, kad juos nukreiptų ten, kur valstybei atrodo teisinga.“
„Manau, kad reikia visus sugebėjimus ugdyti, labiau turėtų būti tėvų pasirinkimas.“
„Vertinčiau dvejopai, tėvai turėtų patys daugiau domėtis, pažinti savo vaiką ir pagal tai parinkti jam atitinkamą užsiėmimą.“
Tačiau švietimo ir mokslo ministerija ramina tėvus – esą ministro įsakymas tik rekomendacinio pobūdžio. Patvirtinta tvarka neapriboja savivaldybių, jos pačios galės paskirstyti, kam skirti 15 eurų kompensacijas būreliams.
„Tai nereiškia, kad nebus finansuojamos kitos programos. Tai reiškia tik tiek, kad savivaldybės pagal savo situaciją tą prioritetą galės nusistatyti, bet jei tokių galimybių neturi, tai, žinoma, jos plėtos kitas programas, kurios yra savivaldybėje“, – kalbėjo K. Tiesnesytė.
Štai Vilniaus mieste 21 tūkstantis vaikų naudojasi neformaliojo ugdymo krepšeliu. Tačiau pati savivaldybė tikina nežinanti, kaip reikės perskirstyti 15 eurų krepšelius.
„Mes labai tikimės, kad šito dalyko finansavimas neatsiguls ant savivaldybės pečių. Nes savivaldybė be Seimo ir Švietimo ministerijos palaikymo visų problemų neišspręs. Ir Vilniaus miestas jau keletą tokių iniciatyvų, kur reikėjo uždenginėti paliktas spragas, atlaikė. Aš tikiuosi, kad kitąmet jų neprireiks“, – sako vicemeras Vytautas Mitalas.
Neformaliajam ugdymui Švietimo ir mokslo ministerija kitąmet ketina skirti 12 milijonų eurų – tiek pat, kiek ir šiemet.
