Petardos, dūminiai užtaisai, buteliai ir akmenys į policija skrieja Slovėnijos sostinėje Liublianoje. Taip keli šimtai slovėnų lieja pyktį dėl koronavirusui suvaldyti įvestų apribojimų. Šalis puikiai susitvarkė su pirmąją koronaviruso banga pavasarį, tačiau Spalio pradžioje susirgimų skaičiai ėmė itin sparčiai augti ir pastarosiomis dienomis, du milijonus gyventojų turinčioje šalyje, perkopė 2000 atvejų per parą. Dėl to, įvestas karantinas ir komendanto valanda,
Tokio mąsto neramumų šalis nematė daugelį metų. Policijos duomenimis jų metu sužeista mažiausiai 10 pareigūnų. Tiek pat riaušininkų sulaikyta.
Taip pat šiurpūs vaizdai iš Rusijos. Tomsko 2-ojoje ligoninėje moteris filmuoja net koridoriuose surikiuotas lovas ir tiesiog suolus ant kurių kamuojasi ligoniai. Šalyje užfiksuotas naujas susirgimų rekordas – daugiau nei 20 000 atvejų per paskutinę parą. Mirė 278 žmonės. Pandemijos epicentras Rusijoje visgi ne provincijos, bet Maksva. Pasak sostinės mero Segėjaus Sobyanino, nepaisant įvestų judėjimo ribojimų ir darbo iš namų taisyklių padėtis čia vis tiek blogėja.
Tačiau ligoninės perpildytos ne tik Rusijoje. Belgijos Liego mieste, medikai perspėja, kad jau savaitės pabaigoje naujų ligonių čia nebus, kur guldyti. Kasdien visoje šalyje į gydymo įstaigas guldoma per 600 koronavirusu sunkiai sergančių žmonių. Ligoninių lovoms tirpstant, kaip ir kai kuriuose Prancūzijos miestuose kritinės būklės ligoniai į mažiau apkrautas ligonines gabenami sraigtasparniais.
„Turėjome paruošti, kiek įmanoma daugiau lovų. Reabilitavimo kambariuose, operacinėse. Taip pat turime užtikrinti ligonių pervežimą į kitas ligonines Belgijoje ir užsienyje“, – sako Liego ligoninės skyriaus vadovas Martialas Moonenas.
Paskutinę parą koronavirusas visame pasaulyje pražudė 11,5 tūkstančių gyvybių. Tai daugiausia nuo viruso protrūkio pradžios. Europoje gyvenimui ir toliau grimztant į paralyžių, ekonominio atsigavimo prognozes ėmė koreguoti ir Europos Sąjunga. Pasak Briuselio, dėl naujų ribojimų kitąmet atsigavimas bus mažesnis nei prognozuota iki šiol.
„Europos Sąjungos augimas ketvirtą šių metų ketvirtį stoja ir vėl prasidės tik kitų metų pradžioje. Numatoma, kad euro zonos ekonomika 2020 m. susitrauks 7,8 proc., tačiau vėliau jos augimas sieks 4,2 proc. 2021 m. ir 3 proc. 2022 m“, – pasakoja ekonomikos eurokomisaras Paolo Gentiloni.
Europos Sąjunga prognozuoja, kad šiemet Lietuvos BVP trauksis tik kiek daugiau nei 2 procentais. Tai palyginus nedaug su dviženklių BVP skaičių smukimu, kuris numatomas tokioms šalims kaip Prancūzija, Italija ar Ispanija. Kitąmet Briuselis tikisi, kad augimas Lietuvoje pasieks 3 procentus BVP.
