Tarp tokių privilegijų – galimybė dalyvauti masiniuose renginiuose, koncertuose, apsilankyti sporto klubuose, baruose, klubuose, restoranuse. Anot Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, jei Vyriausybė palaimintų tokį pasą, žmonės paslaugomis galėtų pradėti mėgautis galbūt jau po kelių savaičių.
„Yra planų rytoj ir pristatysim“, – I. Šimonytė nenori užbėgti sprendimams už akių.
Galbūt trečiadienį Vyriausybė svarstys karantino taisyklių pakeitimus.
„Mes jau čia turėjom ne vieną epizodą, kai kažkas iš mano pasakymo, kad kažkas įvyks, jeigu bus vienaip ar kitaip, išgirsta tik tą dalį, kad kažkas įvyks. Neišgirsta dalies apie „jeigu“ ir paskui turim įvairių nesusipratimų, tikrai ministerijos dirba. Galbūt rytoj bus pasiruošusi Ekonomikos ir inovacijų ministerija pristatyti tą, negaliu vadinti imuniteto pasu, nes tai nevisiškai imuniteto pasas“, – sako I. Šimonytė.
Šimonytė kalba apie „galimybių paso“ pavadinimu pakrikštytą naujovę, kuri, anot ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonitės, turėtų leisti daliai gyventojų mėgautis šiuo metu dėl karantino uždraustomis paslaugomis.
„Maitinimas viduje, renginiai, didesni renginiai, sporto klubai su daugiau žmonių ir panašiai. Renginiai visiškai neveikia, nei asmeninės šventės, nei koncertų salės, sporto varžybos. Imuniteto pasas galėtų iki masinės vakcinacijos atverti tokias veiklas“, – pasakoja A. Armonaitė.
Elektroninį ar popierinį pasą galėtų turėti trys žmonių grupės – paskiepyti nuo koronaviruso, persirgę asmenys ir neigiamą COVID-19 testo atsakymą turintys šalies gyventojai.
Imuniteto, skiepų sertifikatai, pasai jau naudojami ir užsienio valstybėse.
„Tai nėra nauja idėja, ta tokia idėja jau veikia Danijoje, ji susideda iš trijų komponentų, vakcinacijos, imuniteto persirgus ir testo, kuris galioja tam tikrą laiką“, – teigia A. Armonaitė.
Galimybių pasas veiktų e-sveikatos pagrindu. Jei Vyriausybė palaimintų šį projektą, sistema galėtų startuoti po kelių savaičių. Didžiausias, dar neišspręstas paso klausimas, kaip turėtų atrodyti testavimo procedūra.
„Kas apmokės testą, kaip jis bus atliekamas, tai yra dalykai, kur turi pasisakyti už sveikatos sritį atsakingos institucijos“, – kalbėjo A. Armonaitė.
Lietuvos laboratorijos per vakar užfiksavo beveik 1100 naujų infekcijos atvejų, sergamumas toliau auga. Epidemiologams daug nerimo kelia šalies darželiai. Vilniaus regione net kas antroje ikimokyklinio ugdymo įstaigoje fiksuojami viruso protrūkiai.
I. Šimonytė, vertindama pandemijos valdymo rezultatus, pareiškė, kad Lietuvai pavyko sulėtinti pavojingesnių koronaviruso atmainų plitimą. Tačiau, anot premjerės, situacija šiuo metu nėra pati geriausia.
„Dabar situacija nėra gera, bet ji yra tokia stabili šiaip sau. Labai daug testuojam, tą tikriausiai matot, tiek pat, kiek testavome praėjusių metų pabaigoje. <...> Stengiamės testavimo priemonėmis padėti kontroliuoti, plėsdami vakcinaciją“, – sako I. Šimonytė.
Karantinas visoje Europoje, anot epidemiologų, valdomas panašiomis priemonėmis, kaip ir Lietuvoje.
„Pagal sergamumo rodiklius, nors esame kilimo fazėje, bet palyginus su kitomis Europos sąjungos šalimis, mes esame taip per vidurį. Nors atrodo, kad šalys elgiasi labai skirtingai, jos taiko panašias, bendras priemones. Dažniausiai kontaktai, socialiniai kontaktai, renginių ribojimas, masinių renginių ribojimas, didelis dėmesys yra skiriamas ugdymui. Kai kurios šalys pilnai uždaro mokyklas, kai kurios iki mokyklines įstaigas“, – pasakoja vyriausioji epidemiologė Loreta Ašoklienė.
Lietuva antrąją viruso plitimo bangą, pasikeitus Vyriausybėms, bandė suvaldyti vienu ilgiausiu ir griežčiausiu karantinu visoje Europoje. Tuo metu dažnai linksniuojama Švedija nors ir taikė tas panašias priemones, įvedinėjo ne privalomas taisykles, o rekomendacijas.
„Ta rekomendacija, kuri yra paskelbiama Švedijoje, ji yra priimama kaip būtina sąlyga. Pas mus to privalomumo reikia per įsakymus ir nutarimus“, – teigia L. Ašoklienė.
„Švedai, kaip tik turėjo laisvę, valstybė turi laisvę, jeigu kažką pasako, kad laikykimės reikalavimų, yra tikėjimas, kad 90 procentų populiacijos laikysis, pas mus tyrimas rodo, laikosi 50-60 procentų žmonių“, – kalbėjo sveikatos ekspertų tarybos narys Vaidotas Zemlys-Balevičius.
Prasidėjus COVID-19 pandemijai, visoje Europoje valstybės pradėjo stebėti augančius mirtingumo rodiklius.
Praėjusių metų pavasarį Švedijoje situacija buvo daug prastesnė nei Lietuvoje, mirčių perviršis buvo didesnis, tačiau antrosios pandemijos bangos metu situacija apsivertė, Lietuva mirčių prieaugis aplenkė Švedijos rodiklius.
„Klausimas visada, į kurį neatsakoma, jeigu mes būtume netaikę karantino, netaikę ribojimų, koks mirčių skaičius tada pas mus būtų, nes į tokį klausimą niekas negali atsakyti, mes tik galime spėti, pas mus visas mirčių skaičius drastiškai pradėjo kristi po to, kai buvo įvesti apribojimai“, – sako V. Zemlys-Balevičius.
Sveikatos ekspertai aiškina, kad, lyginant skirtingų valstybių pandemijos valdymo strategijas, reikia atsižvelgti į begales rodiklių. Esą reikšmės turi ne tik valdžios sprendimai, šalies gyventojų mentalitetas, bet ir gyventojų tankis, pasiekiama tikslesnė sergamumo statistika.
Anot ekspertų, Lietuva po daugiau nei metų pandemijos vis dar negali kruopščiai ištirti visų užsikrėtimo atvejų, jų aplinkybių, neturi detalios statistikos.