„Revakcinacija būtų vėliau, tokį sprendimą jau yra priėmus Prancūzija, kiek žinau daug valstybių tokį sprendimą svarsto, „Pfizer“ revakcinaciją vykdoma po trijų savaičių, tačiau pagal dokumentus reikia „ne anksčiau“ tai reiškia, kad jei galime pavėlinti perskiepijimo laiką žmonėms.
Dėl tikslaus laiko reikia tartis su ekspertais, tikrai nesu nei imunologė nei farmakologė, bet mano žiniomis, ką svarsto kitos šalys tai revakcinacija yra maždaug po 8 savaičių“, – antradienio rytą Lietuvos radijo eteryje minėjo I. Šimonytė.
Premjerė gana skeptiškai vertina ir Vilniaus savivaldybės norą jau skiepyti 55 metų sulaukusius žmones. Anot I. Šimonytės savivaldybės nors ir turi pakankamai lankstumo, tačiau neturėtų susigalvoti savo prioritetinių eilių.
„Turi būti tam tikri kriterijai ir principai, kurie galioja visoje šalyje, negali būti taip, kad kažkuriai savivaldybei šauna į galvą, kad ji pasidarys savo prioritetų eilę ir pagal savo prioritetų eilę skiepys.
Eilė yra bendra, klausimas tik kiek sparčiai ta eile viena ar kita savivaldybė iriasi, prie sekančio prioriteto. Vis dėlto aš nesu tikra, kad Vilnius būtų paskiepijęs visus kritinėmis ligomis sergančius savo žmones ir tarkim tų svarbių profesijų žmones, kad galėtų žengti link to, kas yra masinė vakcinacija“, – svarsto premjerė.
Nesvarsto rinktis lengvesnio kelio
I. Šimonytė teigia, kad tikrai nėra svarstoma nusimesti atsakomybę ir stringantį senjorų skiepijimą pakeisti masine vakcinacija.
„Mes neturėtumėm nusimesti sau atsakomybės ir keliauti ten, kur yra paprasčiau. Vyriausybė ieško būdų, kaip per trumpesnį laiką paskiepyti, kuo daugiau žmonių pirmąja doze ir tarp tų svarstymų yra ir nukelti vakcinavimą „Pfizer“ vakcina, kad pirma doze galėtų pasiskiepyti daugiau žmonių.
Kad ir kaip nemažai tų vakcinų artimiausiomis savaitėmis būtų, vis tiek jų nėra ypatingai daug, turint galvoje, kad vis daugiau ir daugiau reikėtų gana greitai revakcinacijai. Norim kuo didesnę apsaugą suteikti kuo didesniam kiekiui žmonių. Vis dėlto prioritetų eilėje vyresni žmonės, lėtinių ligų turintys žmonės turėtų būti numeris 1“, – argumentuoja ministrė pirmininkė.
Ji pasakoja, kad atliktas sociologinis tyrimas parodė, kad žmonės labiau linkę dėl skiepo tartis su savo artimaisiais bei šeimos gydytoju, todėl itin svarbus ir artimųjų paraginimas skiepytis.
„ Labai racionaliai vertinu situaciją: visi tikrai nesiskiepys ir taip tikrai nebus. Sociologinis tyrimas, kurį darė sveikatos apsaugos ministerija prieš vakcinavimo kampaniją labai aiškiai parodė, kuo žmonės pasitiki labiausiai, priimdami sprendimą.
Vis dėlto jie atsiklausia savo artimųjų ir savo šeimos gydytojo. Gal dėl to skiepijimo procesas ir yra imlus laikui. Todėl svarbu, kada šeimos gydytojai paragina skiepytis. Nemažiau svarbu, kad visi mes turintys pažįstamų ar artimų vyresnių žmonių taip pat įtikinėtume, nes mūsų žodžiu jie pasikliauja labiausiai.
Dėl šios priežasties bandome įtikinėti ir telkti visuomenę, kad atkreiptume dėmesį į tuos vyresnius, kurie yra šalia mūsų, galbūt jie dar nežino, yra neapsisprendę. Pabandykime paraginti, nes tai yra mūsų visų interesas. Kuo daugiau žmonių bus paskiepyta, tuo labiau bus galima galvoti apie karantino apribojimų švelninimą. Kad ir turėsime nemažą atvejų skaičių, pasekmės ligoninėms bus gerokai mažesnės. Apie mirtingumą net nekalbu“, – antradienį ragino I. Šimonytė.
Susirūpino neskiepijamais pensininkais
Primename, kad pirmadienį premjerė Ingrida Šimonytė dalyvavo nuotoliniame susitikime su Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovais. Per susitikimą diskutuota apie prioritetinę vyresnių nei 65 metų asmenų vakcinaciją ir kaip šį procesą būtų galima dar labiau paspartinti.
Anot premjerės, praeita savaitė buvo rekordinė pagal paskiepytų žmonių skaičių, tačiau vyresnių nei 65 metų senjorų skiepijimas ne visose šalies savivaldybėse tolygus: vienose sėkmingai sekasi juos skiepyti, ir jos gali būti pavyzdys kitoms savivaldybėms.
„Virusas senjorams negailestingas, senjorai serga itin sunkiai, o šios grupės mirtingumas pats didžiausias. Vyriausybei šiuo metu svarbiausia apsaugoti juos: kuo greičiau kuo daugiau senjorų gaus skiepą, tuo greičiau galėsime pereiti prie kitų grupių skiepijimo.
Savo ruožtu Vyriausybė mobilizuoja visas pajėgas, kad palengvintų savivaldai procesą. Pasitelkiami visi įmanomi resursai padėti savivaldybėms organizuoti senjorų atvežimą iki vakcinacijos vietų“, – pranešime cituojama I. Šimonytė.
Savivaldybių merams esą buvo pristatytos priemonės, skatinančios aktyvesnį senjorų vakcinavimą. Šiandien Vyriausybė padidino leistiną asmenų iš skirtingų namų ūkių, galinčių vykti viename automobilyje, skaičių.
„Tokiu sprendimu siekiame paskatinti kaimynus, pažįstamus, kolegas pavežti pasiskiepyti tuos, kurie to padaryti patys negali. Esant poreikiui savivaldybės gali naudoti mokyklų geltonuosius autobusiukus senjorams pavežti iki vakcinavimo vietos arba vakcinavimo komandoms atvežti pas senjorus“, – sakė premjerė.
Vien senatvės pensijas Lietuvoje gauna daugiau kaip 610 tūkst. gyventojų, pagal darbo sutartį dirba daugiau kaip 1,3 mln. gyventojų. Kol kas Lietuvoje yra paskiepyta 479 tūkst. gyventojų.
