Lietuvos nuolatinėje atstovybėje ES – neįprastas svečias. Baltarusijos opozicijos lyderė šiandien į Briuselį atvyko paraginti bendrijos vadovus neatidėlioti su sankcijomis Lukašenkos režimui.
„Manau, kad lyderiai turi savo priežasčių neskubėti su sankcijomis. Bet susitikimo metu paprašiau jų būti drąsesniais“, – sako Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja.
Sviatlana Cichanouskaja ryžto bendrijos narėms bandė įkvėpti per pusryčius su ES užsienio reikalų ministrais, prieš jų derybas dėl Baltarusijos, o vėliau susitikusi ir su Europos Parlamento prezidentu ir ugningai kreipdamasi į parlamento užsienio reikalų komiteto narius.
„Žiūrėdami į mane ir visus šiuos žmones jūs turite suprasti, kad mes 26-erius metus gyvenome užspausti diktatūros. Visus šiuos metus bijojome. Visus šiuos metus miegojome. Bet dabar Baltarusijos žmonės pabudo“, – pasakoja S. Cichanouskaja.
Baltarusiai pabudo, bet panašu, kad Europos Sąjunga, bent kol kas snaudžia. Iki šiol Bendrija apsiribojo tik žodžiais apie susirūpinimą dėl padėties Baltarusijoje ir rezoliucijomis. Ir šiandien ryte dar tikėtasi postūmio.
„Ir mažiausia, ką galime padaryti – paskelbti sankcijas. Tikiuosi, kad ES kolegos neprivers mūsų laukti ir nelaikys mūsų įkaitais. Nes dabar tikrai laikas veikti. Ir turime imtis ne tik sankcijų, turime remti pilietinę visuomenę, remti laisvą žiniasklaidą. Ne tik palaikyti žmones, kurie dabar – mums kalbant – kenčia: yra sulaikomi, kankinami, prievartaujami“, – teigia užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
„Šiandien spręsime ar sankcijas skirti ne tik rinkimus klastojusiems ir protestus tramdantiems pareigūnams, bet turime kelti klausimą, ar ir pats pagrindinis kaltininkas Lukašenka turėtų būti sankcionuojamas“, – kalbėjo Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maas.
Iki šiol neaišku kodėl Lukašenkos nėra maždaug 40 asmenų sąraše, kuriems planuojama įšaldyti užsienio sąskaitas ir uždrausti keliones.
Bet susitarimui ir vėl koją kiša Kipras, mainais už pritarimą sankcijoms prašantis ES sankcijų Turkijai dėl atskiro ginčo.
„Mūsų reakcija į bet kokius pamatinių vertybių ir principų pažeidimus negali būti padrika, ji turi būti nuosekli“, – sako Kipro užsienio reikalų ministras Nikos Christodoulides.
Ministrai sprendžia ir dėl finansinės pagalbos baltarusių pilietinei visuomenei. Lenkija paragino įsteigti 1 mlrd. eurų stabilizavimo fondą Baltarusijai.
„Šiandien diskutuosime apie tai, kaip padėti Baltarusijos visuomenei ir kaip toliau dėlioti santykius su Baltarusijos vyriausybe“, – pasakoja ES užsienio politikos vadovas Josep Borrell.
Skelbiama, kad Briuseliui laviruoti tenka ne tik tarp 27 šalių pozicijų, o ir bandant per smarkiai nenubausti Lukašenkos. Esą tuomet savo žmones represijomis bandantis kontroliuoti diktatorius gali dar labiau pulti į Kremliaus glėbį.
Štai ir vakar Minske ir kituose šalies miestuose vykstant masiniams taikiems protestams, Lukašenkos pakalikai skelbia sulaikę kone 450 žmonių. Apie pusė jų – Minske.
O Breste pareigūnai ne tik tradiciškai naudojo pagalius ir ašarines dujas, bet ir paleido šūvių į orą.
Režimo veiksmus vis atviriau smerkiant ir Minsko pasiuntiniams užsienyje – Lukašenka ėmėsi masinių diplomatų atleidimų. Oficialiai pareigų jau neteko pasiuntiniai Latvijoje ir Slovakijoje. Atleidimų lapelių laukia ir dar bent 30 šalies oficialių atstovų užsienyje.
„Atleidžiami centrinės užsienio reikalų ministerijos ir Baltarusijos užsienio tarnybų atstovai ES, JT, Latvijoje, Lenkijoje, Indijoje, JAE ir kitose šalyse. Atleidžia net vienintelį indonezitškai mokantį diplomatą ir jaunus Baltarusijos diplomatus, kurie baigė Maskvos valstybinį tarptautinių santykių institutą. Atleidimo priežastis – darbuotojų asmeninėse socialinėse paskyrose išreikšta pilietinė pozicija, nepritarimas rinkimų falsifikavimui ir smurtui prieš taikius demonstrantus“, – teigia žurnalistas Denis Dudinskij.
O Briuselyje vakarėjant paaiškėjo, kad ministrams taip ir nepavyko pritarti sankcijoms.
„Ministrai aptarė sankcijų klausimą, ir nors išreiškė aiškų norą jas priimti – joms pritarti šiandien buvo neįmanoma, nes nebuvo vienbalsio sutarimo. Šį klausimą turės spręsti valstybių vadovai per Europos Vadovų tarybą vėliau šią savaitę“, – kalbėjo J. Borrell.
Europos Vadovų taryba Briuselyje vyks ketvirtadienį ir penktadienį. Beje skelbiama, kad mūsų prezidentas, kartu su Lenkijos ir Rumunijos vadovais siūlo baltarusiams padėti Europos Sąjungai įvedant bevizį režimą su Baltarusija.
