Deja, tokių šunelių Ukrainoje – tūkstančiai ir ne visus pavyksta išgelbėti. Tad artėjant šaltai žiemai savanoriai baiminasi tragiškos lemties, kuri gali ištikti gatvėje be šeimininkų ir namų likusių keturkojų.
Beglobiai ir benamiai Charkivo ir Donecko sričių keturkojai. O jų čia – ne vienas ir ne du. Ukrainos kariams išlaisvinant vis daugiau šių apylinkių teritorijų, gyvūnų gelbėtojai evakavo jau per 1300 kačių ir šunų.
„Sekdami Ukrainos ginkluotąsias pajėgas, įvažiuojame į išlaisvintas gyvenvietes. Priimame buvusių šių miestų ir kaimų gyventojų prašymus, tęsiame gyvūnų evakuaciją ir surenkame juos“, – pasakoja savanorė Yarina Vyntonyuk.
Gyvūnų daug, tačiau labiausiai savanorius sukrėtė šunytės Lialios istorija. Ją išgelbėjo Ukrainos gynėjai, o atsidėkodama jiems šunytė dalyvavo Kupjansko miesto išvadavime.
„Mes ją pravardžiuojame Lialia – Kupjansko išvaduotoja. O kariškiai ją praminė „Lialia – 30 kilogramų cukinijų“, – kalba savanorė Olga Ilyunina.
Šunytę išgelbėjo kariai ir kaip narsiai ji su jais keliavo per Kupjanską. Peralkusį ir išsigandusį keturkojį kariškiai rado po tiltu. Nežinia, kur jos šeimininkai ir ar ji juos išvis turėjo. Išgelbėtą kalytę kariai parsivežė pas save, o ji tapo tikrų tikriausia kariške.
Lialia iškart prisirišo prie karių – kartu su jais važiavo automobiliais, laukė apšaudymo apkasuose. O Kupjanske išties sužibėjo – vaikščiodama su kariais saugojo juos. Tačiau po kurio laiko šunį teko evakuoti į Charkivą – savanoriai jai surado patogią vietą gyventi. Tada Lialią apėmė stipri depresija.
„Kariai jai skyrė laiko ir dėmesio, leido suprasti, kad ji nėra apleista. O kai kariškiai išvyko, jai buvo labai sunku – juk kurį laiką leido su jais. Prireikė mėnesio, kad ji atsitokėtų. Tiesa sakant, ji vis dar prisitaiko“, – sako O. Ilyunina.
Dabar Lialia ieško naujos šeimos. Ir po to, ką patyrė, ji tapo kitokia. Lialiai reikia daug laiko ir energijos, kad galėtų bendrauti su žmonėmis. Ji negali negali visai viena likti namuose. Savanoriai sako, kad tokie atvejai dažni. Daugumai evakuotų šunų prireikia daug laiko, kad jie priprastų prie ramaus gyvenimo.
„Gyvūnų sveikatos būklė skiriasi. Kai kuriems jų reikia medicininės priežiūros, kai kurie yra prastos psichologinės būklės, jiems reikalinga reabilitacija. Ypač tiems, kurie serga anoreksija“, – pasakoja Y. Vyntonyuk.
Ir nors kasdien savanoriai evakuoja šimtus paliktų gyvūnų, problema vis dar labai opi. Juk žiema – kuo daugiau keturkojų liks subombarduotuose kaimuose ir miestuose, tuo daugiau jų mirs nuo šalčio ir bado.
