Tiesa, Lietuvos bankas reguliuoti palūkanų dydžių nesiima, tad, ekspertų manymu, tokie banko siūlymai iš esmės nieko nepakeis.
Klaipėdietis Vytis su šeima šiuo metu gyvena nuomojamame būste, tačiau svajoja ir apie nuosavą. O kad įsigytų savo namus, vyrui tektų imti paskolą, o jos imti nedrįsta, ypač šiuo metu, kai Europos centrinis bankas ir toliau didina bazines palūkanų normas.
„Kainos augo NT ir palūkanos ėmė augti, atsirado labai didelis neapibrėžtumas, po 6 mėnesių paskola gali labai ženkliai pabrangti“, – sako Vytis.
Vyras nori stabilumo ir planuotis išlaidas, tad piktinasi, kad už fiksuotų palūkanų paskolą tektų mokėti dar brangiau nei už kintamų.
„Buvo mintys, bet tai brangus instrumentas fiksuotis palūkanas. Nebesvarstėm paskolos“, – teigia Vytis.
Per metus Euriborui jau padidėjus penkiskart, Lietuvos bankas sukruto. Lietuvoje 96 proc. būsto paskolų yra su kintamomis, ir vos 4 proc. – fiksuotomis palūkanomis.
Jis bankas siūlo įpareigoti komercinius bankus pateikti klientams ne tik kintamų, bet ir bent penkerių metų laikotarpio fiksuotų palūkanų pasiūlymus.
„Kai formuotųsi praktika ir prievolė siūlyti fiksuotas palūkanas, ir kainodara keistųsi“, – tikina Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
Lietuvos bankas ragina keistis pabrangusias sutartis ir reikalauja, kad mokestis už palūkanų fiksavimą nebūtų didesnis nei naujos sutarties sudarymas. Visgi Lietuvos banko valdybos pirmininkas pripažįsta, kad naivu būtų tikėtis, jog paskolos fiksuotomis palūkanomis bus pigesnės už kintamų, tačiau, jo manymu, dabartinis beveik 1 proc. skirtumas yra per didelis.
„Dalis vartotojų renkasi saugumą, vartotojai norėjo rinktis fiksuotas, bet jiems buvo pasiūlyta neproporcinga kaina ar nepasiūlyta alternatyva“, – teigia G. Šimkus.
Sužinoję, kad galutinė suma, kurią tektų sumokėti per visą paskolos laikotarpį fiksuotomis palūkanomis būtų didesnė už kintamų net ir pritaikius Lietuvos banko rekomendacijas, dauguma lietuvių tokiu pokyčiu nesižavi:
„Geriau nefiksuoti, anksčiau reikėjo fiksuoti, dabar ne laikas fiksuoti.“
„Jei palūkanos 0, tai aišku, fiksuot, bet aš pasiėmiau kintamom.“
„Apie pakeitimus per mažai kalbama žmonėms, mažai aiškinama, kas ir kodėl.“
Lietuvos bankų asociacija dar svarstys Lietuvos banko pasiūlymus, tačiau, anot prezidentės Eivilės Čipkutės, bankai fiksuotų palūkanų nenuleis iki kintamų lygio, tik baiminasi, kad Lietuvos banko siūlymai nepaskatintų klientų bruzdėjimo.
„Nesinorėtų, kad diskusijos atsiradimas paskatintų gyventojus keisti savo sutartis, ką tik turėjom situaciją su elektros kainomis, kuomet prieš pusmetį pašokus kainom gyventojai motyvuoti buvo fiksuoti, dabar vėl nori kintamų, norisi išvengti“, – teigia Bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė.
Na, o vartotojų aljansas Lietuvos banko pasiūlymus vadina labai švelniais, kurie vargu, ar pakeis nusistovėjusią paskolų praktiką Lietuvoje.
„Produktas padarytas brangesnis tam, kad klientus atbaidytų, kitokio paaiškinimo neturiu. Atspindi rinkos koncentraciją, yra 2–3 žaidimo taisykles diktuojantys bankai. Jų noras viską lemia“, – sako Vartotojų aljanso viceprezidentas Kęstutis Kupšys.
Kai kurie opozicijos atstovai priekaištauja Lietuvos bankui, kad jis sukruto per vėlai – kai palūkanos yra pike ir jas fiksuoti yra labai nepalanku.
„Bankas vėluoja, augančios palūkanos ne pusmečio ir ne metų reikalas. Apie tai kalbėjo visi ir tas pats bankas. Išduodamų paskolų skaičius mažėja, kainos didėja“, – kalba Seimo narys Gintautas Paluckas.
Pabrangus paskoloms ir negalėdamas reguliuoti palūkanų, Lietuvos bankas nusprendė skatinti gyventojų švietimą ragina komercinius bankus sukurti nepriklausomą paskolų skaičiuoklę, nuolat skelbti klientams paskolų pokyčius rinkoje ir galimybes susimažinti palūkanas.
.jpg)
