Nemažai kliūva ir konservatoriams, kuriems šis skandalas tapo pagaliu į ratus artėjant rinkimams. Politinės komunikacijos specialistas Mantas Martišius sako, kad partijai lieka tik viena išeitis – pirmininko pasitraukimas.
Pokalbis su M. Martišiumi – TV3 žinių „Dienos komentare“.
Kokių turite asmeninių įžvalgų ir prognozių kilus skandalui dėl kaltinimų Seimo nariui Kristijonui Bartoševičiui?
Šita tema gali lengvai išsispręsti tik vienu atveju. Bet tai yra hipotetinis atvejis, kad prokuratūra labai greitu metu pasako, kad mes suklydome, nieko čia nėra ir viskas. Dažniausiai, o ir Lietuvos Baudžiamasis procesinis kodeksas lemia, kad tokios temos yra ilgos, procesas užsitęsia. O dažniausiai, jei procesas užsitęsia, tai ir tema viešojoje erdvėje bus ilgai ir darys be galo didelę žalą.
Aš suprantu, kad valdančiųjų dauguma yra šoko būsenoje, jie pasakė tuos žodžius, kuriuos reikėjo pasakyti, kad jie yra šokiruoti, kad jie tam nepritaria, bet turbūt to neužtenka. Pavyzdžiui, Vakaruose yra išdirbtas tam tikras algoritmas, kuris sako labai paprastą dalyką. Tu pasakai vieną dalyką, antra – darai politinį sakralinį paaukojimą. Dažniausiai partijos pirmininkas sako: taip, aš ten nedalyvavau, to neskatinau, bet suprantu savo politinę atsakomybę ir kad partija nebūtų siejama su tuo dalyku, aš atsistatydinu.
Aišku, visi supranta kad vis tiek žala, kuri jau yra padaryta, bus ir kurį laiką bus pakankamai gili ir veiksminga, kad šiuose artimiausiuose rinkimuose turės įtaką.
Tai gal čia priešų sąmokslas, kad tokia istorija išlenda prieš pat rinkimus?
Žinote, mes visada galima sakyti, kad sąmokslas, ne sąmokslas, bet pati tema bus ir 2024 metais. Pasižiūrėkime – 2016 metai, Liberalų sąjūdis su irgi skandalinga informacija dėl dėžutės, korupcijos, turėjo be galo didelį iššūkį.
Prisiminkime to paties Eligijaus Masiulio istoriją, Rolando Pakso istoriją, Viktoro Uspaskicho istoriją. Jie visi galiausiai buvo pripažinti kaltais. Kodėl tada teisininkai nesipiktino, kad linčiuojame juos?
Kai būna pripažinimas kaltu, dažniausiai ateina visuomenės vertinimas. O tas vertinimas yra – ar tu pasitiki, ar tau patinka ir panašiai. Tai turi įtakos rinkimams, rinkimų rezultatams – ar aš noriu remti tokią partiją?
Pavyzdžiui, dabar konservatorių rinkėjams atsistojus ir pasakius „balsuokite už mano partiją“, oponentai pasakys „palaukit, kaip pas jus buvo, kaip tas žmogus pas jus pateko?“. Neužteks to žodžio, kad mes tam nepritariam, labai gailimės ir panašiai. Reikia veiksmų. O veiksmai yra išdirbti Vakarų demokratijose – partijos pirmininko pasitraukimas.
Konservatoriai atėjo į rinkimus su daugybe problemų – yra augančios kainos, infliacija ir taip toliau. Plius yra vidinės problemos – Majausko išėjimas, Raseinių konservatorių išstojimas. Bet vyšnia ant torto – labiau kakutis ant torto – yra ši istorija. Ir viskas. Tu to torto nebegali valgyti. Tu turi kažką keisti, o keisti turi drastiškais veiksmais. Neužtenka pelenais barstytis galvos.
Visą pokalbį žiūrėkite straipsnio pradžioje.