Klaipėdos universiteto mokslininkas rodo pirmą kartą į Kuršių marias atklydusią žuvį. Tai – ramada, viešnia iš pietų. Iki šiol arčiausiai Lietuvos tokią žuvį sugavo lenkai 2016-aisiais. Na, o mūsų šalies mokslininkams ši žuvis dabar pateko visai netyčia.
Mokslininkai dažnai prašo žvejų, kad šie tyrimams atgabentų įvairių įprastų mūsų vandenims žuvų. Taip buvo ir šį kartą.
„Jis ir atvežė – vieną tokią, kitą – karosą, karpį. Ir vieną iš tų žuvų, sako, nežinau, kas čia tokia per rūšis, tokia keista. Buvo prietema, aš ten tamsoje su prožektoriumi irgi tas žuvis pažiūrėjau, galvojau, gal strepetys, bet parsivežus į šviesą, pasirodo, kad čia, aš jau esu matęs pietinėse valstybėse, kad čia nauja Lietuvai žuvų rūšis“, – sako Klaipėdos universiteto mokslininkas Julius Morkūnas.
Ramadą žvejai sugavo mariose ties Preilos gyvenviete Kuršių nerijoje. Pasak mokslininkų, žuvis čia atkeliavo net iš Atlanto vandenyno. Ramados gyvena jo pakrantėje nuo Didžiosios Britanijos iki paties Maroko.
„Tai yra būrinės žuvys, bendruomeninės žuvys, gyvena būriais. Pagrinde yra augalėdės suaugusios, jos peša dumblius, minta visokiomis dumblių rūšimis, bet nevengia ir gyvų pašarų, maistų“, – pasakoja Jūrų muziejaus mokslininkas Saulius Karalius.
Mokslininkai mano, kad ramada, prisišliejusi prie kitų migruojančių žuvų būrio, į Kuršių marias galėjo atklysti ir dėl vis labiau šylančio klimato. Tad, spėja, kad po kelerių metų ramadų žvejai sugaus ir daugiau. O suaugusių tokių žuvų laimikis tikrai mūsų žvejus nudžiugins:
„Ji užauga iki 2,5 kilogramo, gali siekti iki 90 centimetrų. Pagautas individas sveria 170 gramų ir yra 27 centimetrų ilgio. Tai ne jauniklis, bet ir ne pats didžiausias individas, koks gali būti suaugęs.“
Ramadą mokslininkai ištirs, o tada ši keliaus į muziejų, kur jau lankytojus stebina ir kitos pamario žvejų sugautos neįprastos žuvys. Pastarųjų, anot žvejų, į jų tinklus ar ant meškerės kalbiuko pasitaiko vis dažniau.
Štai ir kadaise šalia Lietuvos ypač retai atklysdavusi vėjažuvė, kuri dabar tapo nuolatiniu pavasario palydovu. Seni jūrų vilkai pasakoja ir kaip nustebo, kai pirmą kartą sugavo žuvį, be kurios šiais laikais dažnas lietuvis neįsivaizduoja savo stalo.
„80–81 metai, kai atlikinėjau praktiką dar, tada pirmosios keistenybės. O pirmą, kada dar Kaliningrado srityje buvo leidžiama žvejoti mums, tai pirmą kartą žvejojant strimelę buvo sugauta gal 50–60 vienetų skumbrės. Tai buvo labai keista Baltijos jūroje matyti skumbrę“, – teigia žvejys Mindaugas Rimeikis.
O šiomis dienomis poilsiautojams Šventojoje prie jūros buvo keista pamatyti kitokį vėžį. Mokslininkai mano, kad vėžiagyvis neišropojo iš jūros, o atklydo čia nuo upės, tačiau vien tai, kad jį sutiko smėlėtame paplūdimyje, vis tiek poilsiautojus labai nustebino. Lietuvos pliažuose poilsiautojai yra matę ir kardžuvių.
