žvejai

Šiaurės Airijoje baigėsi 15-asis pasaulio spiningavimo iš valčių sportinės žūklės čempionatas, kuriame visiškai dominavo Lietuvos rinktinė. Mūsiškiai pelnė vos 9 baudos balus ir sugavo net 130 žuvų, kurių bendras svoris siekė 983,168 kg. Antrą vietą iškovojo kaimynai latviai, kurie gerokai atsiliko nuo lietuvių (44 baudos balai, 67 žuvys, 431,2 kg). Treti liko airiai (52 baudos balai, 62 žuvys, 397,396 kg). Lietuvių dominavimas atsispindėjo ir dvejetų įskaitoje.

Šiemet 19 Lietuvos jūrų muziejaus slaugytų ruoniukų paleisti atgal į Baltijos jūrą. Siekiant išvengti pakrantės žvejų tinklų visi ruoniai su palydoviniais siųstuvais paleisti juos nuplukdžius laivu 20 kilometrų į jūrą. Tolsta nuo Lietuvos kranto „Deja, gavome informaciją, kad vienas ruoniukas žuvo prie Estijos krantų žvejų tinkluose“, – šią savaitę BNS informavo muziejus. Siųstuvai leidžia muziejui nuotoliniu būdu stebėti, kaip kiekvienam iš paleistų ruoniukų sekasi adaptuotis gamtoje.

Siūloma dar labiau griežtinti sankcijas už šiurkščius ir didelę žalą aplinkai sukėlusius verslinės žvejybos ežeruose, mariose ir upėse taisyklių pažeidimus  Seime registruotomis pataisomis siūloma žvejybos kvotų galiojimą stabdyti vieneriems metams už šiurkščius pažeidimus, jeigu jais gamtai padaryta žala viršytų 100 bazinių socialinių išmokų (BSI) – šiemet tai yra 5,5 tūkst. eurų.

Pasaulio čempionate skamba Lietuvos vardas. Šalies rinktinė sugaudžiusi daugiau nei 304 kilogramus įvairios žuvies pelnė sidabro medalius. Lietuvos rinktinės žvejai pasakoja, kad tokio laimėjimo nė nesapnavo, o antra vieta pasaulio čempionate – istorinis įvykis visai šaliai. Nuo pirmos vietos lietuviai sportininkai atsiliko vos vienu taškeliu.  Daugiau apie tai – TV3 žiniose.  Lietuvos vardas garsiai skamba Pasaulio dugninės meškerės čempionate.

Kompensacijoms iš verslinės žvejybos upėse, ežeruose ir mariose pasitraukiantiems žvejams valstybė skirs 1,5 mln. eurų arba daugiau, jeigu reikės, antradienį pranešė Aplinkos ministerija. Pasak jos, Europos Komisija (EK) pritarė tokioms kompensacijoms – EK praėjusį ketvirtadienį pateikė išvadą, kad išmokos suderinamos su Europos Sąjungos (ES) vidaus rinka.

Žvejai mėgėjai siūlo naują įstatymo pakeitimą, kuriuo būtų draudžiama pasiimti pagautas ne tik mažas lydekas, starkius, ešerius ar kitas plėšrias žuvis bet ir dideles, suaugusias ir subrendusias. Taip, pasak jų, būtų gerinama žuvų populiacija, ežeruose pagausėtų didelių ir mažų laimikių. Aplinkos ministerija teigia, kad tokia tvarka būtų abejotina, nes nėra nei ministerijos, nei moksliškai pagrįstų argumentų, jog prognozės suveiks. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Miestų ir miestelių pašonėje gyvena ir stambesni laukiniai gyvūnai. Vieni dažniausiai sutinkamų – stirnos. Tačiau šie gyvūnai vis dažniau užklysta ir į miestų bei miestelių centrus, kur gausu žmonių. Prieš keletą dienų tokį stirnų apsilankymą galėjo matyti ir kėdainiečiai. Stirna atklydo į Kėdainių centrą Prieš porą dienų kėdainiečiai pranešė, jog stirna atklydo kone į patį miesto centrą – prie Tilto gatvės tilto.

Kaip ir kasmet, vasario 1 d. įsigalioja draudimas žvejoti lydekas, jis tęsis iki balandžio 30 d. Taip pat iki balandžio 30 d. draudžiama žvejoti masalui naudojant žuvelę (išskyrus žvejybą Kuršių mariose ir žvejybą žuvies gabalėliu). Tuo tarpu vėgėlių žvejybos draudimas baigiasi – nuo vasario 1 d. (imtinai) jau leidžiama šias žuvis žvejoti. Nuo vasario 1-osios draudžiama žvejoti lydekas, prasideda vėgėlių žvejyba.

Šventosios žvejai skundžiasi, kad dėl Aplinkos ministerijos nustatytų ribojimų negali gaudyti nėgių, ketvirtadienį skelbia „Vakarų ekspresas“. Pasak Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos pirmininkės Akvilės Kungienės, dėl nustatyto labai mažo leidžiamo kiekio žvejams gresia baudos, nes fiziškai sugauti tiek mažai neįmanoma. „Kai skiriamas toks mažas kiekis, fiziškai neįmanoma to padaryti, nes automatiškai bus sugaunama daugiau - pasipils baudos.

Penktadienio vakarą Šilutės rajone žvejyba baigėsi tragedija – nuskendo trys žvejai. Specialistai primena, ką būtina žinoti žvejojant ant ledo, kokias priemones turėti ir kokių klaidų nedaryti, kad žvejyba netaptų tragedija.

Penktadienio vakarą Šilutės rajone įvyko tragedija – nuskendo du žvejai, praneša naujienų portalas „Delfi“. Pagalbos tarnybos žinią apie įvykį gavo 16.25 val. Buvo teigiama, kad Šilutės rajone netoli Aukštumalų kaimo skęsta trys žvejai. Anot ugniagesių, žvejų paieškos užtruko, nes žmonės nuo kranto buvo nutolę apie 500 metrų. Deja, iš keturių žvejojusių vyrų trijų išgelbėti nepavyko. Vieno žvejo kūnas surastas ir ištrauktas 17.53 val., antrasis žmogus ištrauktas 18.03 val.

Š. m. lapkričio 21 d. Seimas priėmė Mėgėjų žvejybos įstatymo pataisas, kuriomis nuo 2024 m. sausio 1 d. keisis mėgėjų žvejybos leidimų kainos. Apie tai praneša Aplinkos ministerija. Populiariausių žvejybos leidimų kainos bus 3 eurai dviem paroms, 10 eurų mėnesiui ir 30 eurų metams. Paleidžiantys žuvis – mokės mažiau Mažiau už leidimus mokės žuvis paleidžiantys žvejai: leidimas, nesuteikiantis teisės paimti sugautas žuvis, kainuos 10 eurų mėnesiui ir 25 eurų metams.

Seimas antradienį balsuos, ar du-keturis kartus pabranginti leidimus žvejams mėgėjams žvejoti valstybiniuose vandens telkiniuose.  Tai bus antras bandymas priimti tokias Mėgėjų žvejybos įstatymo pataisas – praėjusią savaitę opozicija paprašė atidėti balsavimą.  Viena pakeitimų iniciatorių Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė konservatorė Aistė Gedvilienė anksčiau sakė, kad leidimų įkainiai nebuvo keisti 11 metų.

Seimas svarstys, ar 6-10 kartų didinti baudas žvejams mėgėjams ir verslinės žvejybos atstovams.   Seimas antradienį po pateikimo priėmė svarstyti tai numatančias Administracinių nusižengimų kodekso pataisas. Jų autorė, Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė sako, kad aplinkosaugos specialistai skundžiasi per mažomis baudomis ir už mėgėjiškos, ir už verslinės žvejybos taisyklių pažeidimus.

Lietuviai gali didžiuotis ne tik tuo, kad yra krepšinio, bet ir žvejų šalis. Bent jau tvenkinių upėtakių gaudymo rungtyje. Po dvi dienas trukusio pasaulio čempionato, kuris vyko Zarasuose, lietuviai įveikė dešimt komandų ir tapo čempionais. Ne tik kaip rinktinė – pagal asmeninius rezultatus lietuviai laimėjo dar vieną aukso ir vieną sidabro medalį.

Seimui po svarstymo pritarė Aplinkos apsaugos komitete patobulintam Mėgėjų žvejybos įstatymo pataisų projektui, kuriuo siekiama nustatyti racionalesnę teisės mėgėjų žvejybai suteikimo tvarką, surinkti daugiau lėšų žuvų išteklių atkūrimui ir saugojimui, aiškiau reglamentuoti žuvų išteklių tyrimų atlikimo reikalavimus.

 Seime svarstant iniciatyvą branginti žvejų mėgėjų bilietus, pastarieji nori dalyvauti skirstant surinktas lėšas bei siekia, kad būtų remiamos jų organizacijos.   Seimo Aplinkos apsaugos komiteto vadovė Aistė Gedvilienė mano, kad kelis kartus išaugus už parduotus bilietus surenkamoms lėšoms galėtų būti įkurta konsultacinė taryba.

Europos Komisijos (EK) siūlymas kitąmet mažinti šprotų bei strimelių žvejybos Baltijos jūroje kvotas atitinkamai 23 proc. ir 60 proc. nėra galutinis sprendimas, jis dar gali keistis, sako už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas Komisijos narys Virginijus Sinkevičius. Anot jo, sprendimą spalio pabaigoje priims Europos Taryba, kuri gali atsižvelgti į esamą situaciją.

Įspūdinga planktono jūra šalia Tailando krantų gąsdina vietos žvejus ir mokslininkus. Deguonį jūroje ėdančio planktono tiek daug, kad masiškai žūsta auginamos midijos ir austrės. Specialistai spėja, kad jūros augaliją ir gyvūniją dusinantis planktonas išsikerojo dėl klimato kaitos. Neįprastai žalia jūra tyvuliuoja rytinėje Tailando pakrantėje. Vanduo klampus, gleivėtas, atsiduoda žole ir negyva žuvimi. Ten rimtai įsikerojo planktonas.

Aplinkosaugininkai besibaigiant karšių nerštui Klaipėdos regione gegužę patikrino virš 100 žvejų, nustatė keturis šiurkščius pažeidimus, antradienį pranešė Aplinkos apsaugos departamentas (AAD).  Utenos, Šiaulių, Klaipėdos ir Šilutės gyvosios gamtos apsaugos pareigūnai surengė 12 reidų. Be to, pagal surinktą informaciją tikrintos vietos, kur galimai neteisėtai laikomi tinkliniai įrankiai. Reidai vykdyti tiek vandenyje, tiek pakrantėse.

Seimui ketvirtadienį ruošiantis uždrausti verslinę žvejybą upėse ir ežeruose ir Kuršių mariose bei įteisinanti kompensacijas iš verslo pasitrauksiančioms įmonėms, kompensavimo žvejams tvarka dar nėra aiški, sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Žvejų pyktį sukėlė darbai Nemuno pakrantėje Kaune. Gyventojai sako, kad ten žemėmis ir statybinėmis atliekomis užverčiamas itin žuvingas telkinys, kuriame neršia ir gyvena lydekos, lynai, karosai ir net nykstantys vijūnai. Teritoriją valdanti Vidaus vandens kelių direkcija tikina viską daranti pagal įstatymus, o esą tvenkinys – sovietmečio palikimas. Tačiau situacija susidomėjo aplinkosaugininkai ten jau anksčiau radę pažeidimų.

Kupiškio mariose sekmadienį skendo žvejai. Kaip pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, sekmadienį, 15.27 val., gautas pranešimas, kad Alizavos seniūnijoje, Palevenėlės kaime esančiose Kupiškio mariose įlūžo du žvejai. Atvykus ugniagesiams, du žvejai buvo vandenyje, du ant ledo. Už 300 metrų nuo kranto iš vandens ištraukti du vyrai, kiti du žvejai nukelti nuo ledo. Greitosios medikų pagalbos niekam neprireikė.

Trečiadienį dėl artėjančio neršto įsigalioja draudimas žvejoti kiršlius ir sterkus. Aplinkos ministerija nurodo, kad kiršlius bus draudžiama žvejoti nuo kovo 1-osios iki gegužės 15-osios, sterkus – iki gegužės 30-osios. Taip pat iki balandžio 30-osios tęsiasi prieš mėnesį įsigaliojęs draudimas žvejoti lydekas, o iki balandžio 1 dienos draudžiama žvejoti šamus.

Baltijos jūros priekrantės žvejai jaučiasi visų pamiršti ir niekam nebereikalingi. Nuolat įvairių institucijų tikrinami jūrų vilkai iš valdžios nesulaukia jokios pagalbos. Takai, kuriais gali privežti valtis prie jūros, užpustyti, trūksta sandėlių ir, kaip patys sako, pagarbos jiems ir jų verslui. Priekrantės žvejys Mindaugas rodė smėliu užpustytą privažiavimą prie jūros Preiloje.

Mokslininkai, visuomenininkai ir žvejai mėgėjai vienu balsu tvirtina, kad Kuršių mariose sparčiai mažėja žuvų. Blogiausia padėtis su starkiais. Jų populiacija nyksta dienomis. Dėl tokių pokyčių visų akys krypsta į žvejus verslininkus, esą šie taip godžiai traukia tinklus, jog žuvys nespėja daugintis. Patys verslininkai šia tema su žurnalistais kalbėti nenori, tačiau kviečia į diskusiją. Žvejybos gidas Edvinas ruošiasi kelionei į jūrą.

Du žvejai ant Kupiškio marių ledo pastebėjo neraminantį vaizdą ir nusprendė padėti į nelaimę pakliuvusiai stirnai. Vienas iš gelbėjimo operacijoje dalyvavusių vyrų Evaldas sutiko vaizdo įrašu pasidalinti su naujienų portalo tv3.lt skaitytojais. Sausio 14-ąją žvejybos metu vyrai pastebėjo, kad ant Kupiškio marių ledo kankinasi niekaip ant jo negalinti atsistoti stirna. Supratę, kad be jų pagalbos žvėris neapsieis, vyrai spjovė į laimikių gaudymą ir ėjo padėti nelaimėlei.

Ugniagesiai Utenos rajone gelbėjo skęstančius žvejus.  „Vienam žmogui svarbiausia gyvybė, o kitam – žuveliokas, dėl kurio galima ja rizikuoti“, – sakė vakar įlūžusį žvejį ir jo draugą gelbėjęs Utenos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausiasis ugniagesys gelbėtojas Agnius Berniūnas.

Baltijos jūroje ketvirtadienio popietę buvo apvirtusi valtis su dviem žvejais – jiems pavyko išsigelbėti ir parplaukti į krantą. Tarnyboms buvo pranešta, kad Klaipėdos rajone, Baltijos jūros paplūdimyje ties Šaipių kaimu, jūroje, maždaug už 100 metrų nuo kranto, apvirto valtis. Pasak Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, atvykus ir atlikus žvalgybą išsiaiškinta, kad su valtimi buvo apvirtę du žvejai.

Vyraujant permainingiems orams, vandens telkinius dengiantis ledas yra ypač pavojingas, įspėja Aplinkos apsaugos departamentas. Aplinkosaugininkai ragina poledinės žvejybos mėgėjus nerizikuoti, pasirūpinti savo saugumu ir laikytis mėgėjų žvejybos taisyklių.

Nuo šeštadienio žvejoti vėl bus leidžiama marguosius upėtakius, sykus, Kuršių marių ungurius, skelbia Aplinkos ministerija. Kaip nurodoma penktadienį išplatintame pranešime, nuo gruodžio 31 galima bus žvejoti ir Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklėse nurodytose upėse ar jų ruožuose.

Klaipėdiečiai būriais traukia į miesto žuvies turgų ieškodami stintų. Tačiau prekystaliai tušti. Prekeivės sako, kad prieš savaitę pasirodžiusios šviežiais agurkais kvepiančios žuvelės užsuko tik trumpam, dabar jų neliko. Vos kelis jų kilogramus nuo prekystalių pirkėjai nušluoja per porą minučių. Tačiau žvejai gerų žinių neturi. Žvejys iš Klaipėdos Mindaugas ropščiasi į savo laivą. Sako, krantinės taip jau suprojektuotos, kad tik tokiu būdu galima ant denio nusileisti.

Aplinkos apsaugos departamento Vilniaus gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai antradienį, tęsdami prevencinę akciją „Lašiša“, Karinių oro pajėgų sraigtasparniu iš oro stebėjo upes, kuriomis į nerštavietes migruoja lašišos ir šlakiai. Patikrinimo metu apžiūrėta Neris nuo Čiobiškio iki santakos su Žeimena ir į Nerį įtekančių upių bei upelių žiotys, kuriose nuo spalio 17 d. mėgėjų žvejyba draudžiama.

Vilniuje ir Kaune aplinkosaugininkai savaitgalį patikrino pusantro šimto žvejų, iš jų nubaudė penkis, antradienį pranešė Aplinkos apsaugos departamentas. Reidus pareigūnai vykdė, tikrindami, ar žvejai laikosi principo „pagavai – paleisk“ Vilniaus ir Kauno regionų lašišinėse upėse. Patikrinus 153 žvejus nustatyti trys asmenys, vykdę žvejybą draudžiamose vietose, vienas iš jų buvo pagavęs du šapalus ir 0,38 kilogramo kuojų. Vyrui teks atlyginti žalą žuvų ištekliams – 405,7 euro.

Aplinkos ministerija ketvirtadienį pranešė ketinanti drausti naudoti žvejybai skritulius, keisti draudimo žvejoti lašišas ir šlakius terminą. Tai numatyta Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių ir limituotos žvejybos tvarkos aprašo pakeitimuose.

Pagauti kuo didesnę žuvį yra kiekvieno žvejo svajonė. Tačiau kartais didžiuliai laimikiai užkimba ant kabliuko tikrai ne prieš gerą ir pranašauja rimtas nelaimes. Čilėje, Arikos mieste, žvejai pagavo daugiau nei 5 metrų ilgio juostažuvę, dar kitaip vadinamą Silkių karaliumi, rašoma „mirror.co.uk“. Pasižiūrėti žvejų laimikio sugūžėjo ne vienas vietinis gyventojas, o socialiniame tinkle „TikTok“ šio laimikio vaizdo įrašas sulaukė net 10 milijonų patiktukų.

Panevėžio rajone žvejai užfiksavo itin retą reiškinį – nedideliu privačiu tvenkiniu skrodžiantį sūkurį, kitaip dar vadinamą vandens velniu. Vandens šėlsmą privačiame tvenkinyje netoli Panevėžio stebėjo šeimininkai. Su vyru uogas netoli tvenkinio auginanti moteris pasakoja tokį vaizdą mačiusi pirmą kartą. Iš pradžių suklusti esą privertė neįprastas garsas. „Matom didžiulis viesulas, kažkas sukasi ant vandens, net neįtikėtina, kad tai pas mus, kad čia savo Lietuvoje, kad čia savo vandenyne tam.

Jūros ichtiologiniame draustinyje žvejoję du Tauragės rajono gyventojai turės atlyginti žalą gamtai – 42,15 tūkst. eurų, penktadienį pranešė Aplinkos apsaugos departamentas. Jo teigimu, aplinkosaugininkai pranešimą apie Tauragėje policininkų sustabdytą automobilį, kuriame du asmenys vežėsi galimai neteisėtai – elektros aparatu – sugautas žuvis, gavo apie trečią valandą nakties. Aplinkosaugininkai, atvykę į įvykio vietą, rado keturias lašišas, devynis šlakius ir šešis marguosius upėtakius.

Į Lietuvą sugrįžo sekmadienį Rusijos pasieniečių sulaikytas Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas. Politikas su pusbroliu ir draugu žvejojo Kuršių mariose ir patys nepastebėjo kaip kirto Lietuvos – Rusijos sieną. Meras pasakoja apie susidūrimą su pasieniečiais, gautą baudą ir rusų pasieniečių reakciją, kai sužinojo jo užimamas pareigas. Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas turbūt niekad taip nesidžiaugė galimybe pirmadienį ateiti į darbą.

Europos Komisijai paskelbus kitų metų žvejybos kvotas, Lietuvos žvejai neslepia pasipiktinimo. Briuselyje nuspręsta perpus sumažinti silkės kvotą, dar metams uždrausta žvejoti menkę, o lašišas bus galima į krantą parplukdyti tik tas, kurios jūroje atsidūrė paleistos žmonių. Taip komisija siekia atkurti nykstančias Baltijos žuvų rūšių populiacijas, o žvejai jau džiauna tinklus ir į dokus tempia laivus. Baltijoje sugaunamos žuvies kitąmet ant stalų bus mažiau.

Kitaip nei įprasta tokiam metų laikui, meškeriotojai Baltijos jūroje nebepagauna plekšnių. Sako, gamta visai išsiderino. Tačiau pajūrio gyventojams labiau ant stalo trūksta kitos žuvies – Baltijos menkės. Jos žvejyba nuo pernai yra uždrausta, tad šios žuvies mėgėjams tenka pirkti brangesnę Atlantinę menkę, o žvejai jau traukia valtis ant kranto ir ieškosi kito pragyvenimo šaltinio. Prieš metus tokiu laiku Palangos tiltas lūžo nuo meškeriotojų. Vyrai ir moterys vieną po kitos traukė plekšnes.

Gamtos sergėtojai paviešino vaizdo įrašą, kuriame užfiksavo, kaip bandomi sudrausminti Kuršių mariose tiklais žuvį semiantys žvejai verslininkai juos apmėto šviežiais karšiais. Patys verslininkai sako, kad buvo išprovokuoti. Vaizdo įrašą jau pamatęs aplinkos ministras įžvelgia ir neetišką elgesį. Gamtos saugotojus karšiais apmėtė žvejai verslininkai.

Į policiją kreipėsi pasipiktinęs pavežėjas, kuris teigė, kad agresyvūs klientai bando jį sumušti šalia greitkelio. Į įvykio vietą atskubėję policijos pareigūnai sulaikė vyrą ir jo sūnų, kurie atsisakė sumokėti pavežėjui pinigus už suteiktą paslaugą. Visą situaciją nufilmavo ir laidos „Farai“ operatoriaus kamera. Nuo alkoholio apsvaigusiems ir sunkiai ant kojų pastovintiems keleiviams pyktį sukėlė ne ten nusukęs pavežėjas.

Palangos tiltas lūžta nuo žvejų. Prie Lietuvos krantų vėl pasirodė neįprastos išvaizdos atlantinės klajūnės – vėjažuvės. Nors dauguma meškeriotojų jau džiaugiasi pilnais kibirais laimikio, kibimo akimirkų tenka dažnai palaukti ne vieną valandą. Tačiau puikus oras ir gera kompanija traukia meškeriotojus tarsi magnetas.  Tiek meškeriotojų Palangos tiltas paskutinį kartą matė, kai kibo stintos.

Seime prasideda kovos dėl verslinės žvejybos uždraudimo. Meškeriotojai kaltina verslininkus tinklais išgaudant beveik visą žuvį ir prašo vyti juos tolyn į jūrą arba privačius vandens telkinius. Tačiau verslininkai savo amato atsisakyti neketina, mat sako neturį kito pragyvenimo šaltinio. Be to, gąsdina, esą uždraudus verslinę žvejybą Lietuvoje, labai apsidžiaugs latviai ir rusai – žuvies neva sugaus daugiau, o lietuviams teks valgyti įvežtinę žuvį.

Seimui antradienį pristatytos pataisos, siūlančios uždrausti verslinę žvejybą vidaus vandenyse. Jomis būtų leidžiama tik specializuota stintų ir nėgių žvejyba. Kitas žuvis įmonės galėtų žvejoti tik jūroje, polderiuose ir privačiuose vandens telkiniuose.   Žvejams verslininkams, kurie neteks galimybių tęsti veiklos, numatomos kompensacijos.

Seimui ruošiantis verslinės žvejybos Kuršių mariose uždraudimui įtampa tarp verslininkų ir meškeriotojų kaista. Meškeriotojai pastebi, kad žuvų žemupyje smarkiai sumažėjo ir kaltina tinklais žvejojančius verslininkus išgaudžius beveik visą žuvį. Verslininkai skundžiasi tapsią bedarbiais, jei nebegalės žvejoti Kuršių mariose, o žuvį esą tuomet neva susirinks kaimynai rusai.

Kuršių Nerijos žvejai ir iš žuvų uždirbantys verslininkai sukilo prieš politikų siekį su išimtimis uždrausti verslinę žvejybą tinklais Kuršių mariose. Ja iš kartos į kartą užsiimantys žvejai sako, kad liks be darbo, kavinės tikina nebegalėsiančios pasiūlyti šviežios, rūkytos žuvies, o gidai prognozuoja nykius turizmo sezonus. Draudimo iniciatoriai tikina, jog žuvies mariose mažėja, o žvejai verslininkai slepia tikrą laimikį ir nemoka mokesčių, tad veiksmų imtis būtina.

Žvejai prie Palangos iš jūros ištraukė retą viešnią prie mūsų krantų – keturūsę vėgėlę. Kaip gilius ir tamsius tropinius vandenis mėgstanti žuvis atsidūrė Baltijoje – mokslininkams vis dar paslaptis. Tiesa, jie labai dėkingi žvejams, kurie vėgėlę atidavė tyrimams, o ne išrūkė kaip iš pradžių buvo sumanę. Klaipėdos universiteto mokslininkas iš šaldiklio atneša ypač retą žuvį mūsų krantams. Jo rankose – keturūsė vėgėlė.