Panevėžietė senjorė Danutė visai nesidžiaugia prasidėjusiu mieste šildymo sezonu. Radiatoriai jos dviejų kambarių bute jau šyla, tačiau ši šiluma moters visai nedžiugina, mat šildymas šiemet brangesnis. „Kai reiks mokėt, nebus gerumo. Reiks daug mokėti už viską – elektra brangsta, dujos, viskas brangsta“, – sako ji.
Moteris nerimauja, kaip žiemą reikės išgyventi iš 400 eurų pensijos. Praėjusį šildymo sezoną senjorė už šilumą mokėdavo apie 40 eurų per mėnesį, mat apie 20 eurų jai kompensuodavo savivaldybė. Tačiau senjorė nerimauja, ar kompensacijos sulauks ir šiemet, mat didės pensija, tad jokių mokamų pramogų sau jau nebeleidžia.
„Tas euras labai brangus, labai reikia skaičiuoti. Gauni, atidedi tam ir tam, vaistų reikia, mokesčiai pirmiausia, kitą kartą ir vaistų nenusiperki. Dabar niekur nebeišeinu, į jokią kavinę, kiną, tik televizorius, į parduotuvę, pasivaikščioti“, – teigia Danutė,
Savivaldybės pareigūnai jau ruošiasi kompensacijų prašytojų antplūdžiui, tačiau kad jas gaus daugiau žmonių nei praėjusį šildymo sezoną, pažadėti negali.
„Kyla kainos, bet kyla ir pensijos, tad sunku apskaičiuoti. Gali būti vienam kompensacija 1 euras, o kitam 20 eurų“, – aiškina socialinių išmokų specialistė Violeta Knezienė.
Energetikai perspėja, kad elektra nuo sausio brangs penktadaliu, o dujos dar daugiau – nuo 50 iki 80 proc. Šildymas taip pat brangs, pavyzdžiui, Vilniuje apie 60 proc., o kai kuriuose miesteliuose ir dar daugiau. Taip kylant energijos kainoms, prezidentūra jau ragina valdančiuosius įvertinti, ar nereikėtų didesniam gyventojų ratui teikti kompensacijas už šilumą.
„Įvertinti, ar nereikia pagilinti, paplatinti spektro namų ūkių, kurie gali kreiptis dėl kompensacijų“, – kalba prezidento patarėjas Jaroslavas Neverovičius.
Nevyriausybininkai kalba, kad kompensacijas už šilumą turėtų gauti bent dvigubai žmonių nei gauna šiuo metu.
„Maždaug 14 proc. gyventojų sako, kad patiria sunkumus apmokėdami savo būsto išlaidas. Tai būtų 200 tūkstančiai“, – sako vartotojų aljanso atstovė Rūta Trainytė.
Valdantiesiems svarstant, kaip sumažinti nuo Naujųjų metų prognozuojamas drakoniškas sąskaitas už šilumą, dujas ir elektrą, premjerė kalba, kad kainos gali būti išdėliotos ilgesniam laikotarpiui – tai reiškia, kad nuo sausio už išbrangusius energijos išteklius energetikos įmonėms mokėtume ne visą kainą, o vėliau, kai kainos nukris, galbūt sumokėtume nepriemokas.
„Vyriausybė pateiks pasiūlymus kaip šoką, mes vertiname, kad tai yra laikinas staigus padidėjimas, jis per laiką išsilygins, kaip išdėstyti per laikotarpį, tam reikės įstatymų pakeitimų, Energetikos ministerija juos ruošia“, – tikina Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė.
„Šoką gali absorbuoti pačios įmonės, gali subsidijuoti valstybė gaudama dividendus iš įmonių. Turime vartotojus apsaugoti nuo rimtų šokų“, – sako Seimo komiteto pirmininkas, konservatorius Mykolas Majauskas.
Opozicija siūlo dar daugiau. Socialdemokratai ragina šildymo sezono metu 9 proc. lengvatinį PVM tarifą taikyti ne tik šildymui, bet ir elektrai ir dujoms. O demokratų frakcija ragina didinti valstybės paramos dydį.
„Laikinai priimti PVM lengvatą elektrai ir dujoms. Kaip 700 tūkst. gyventojų gauna centralizuotą šildymą lengvatą gauna“, – siūlo Seimo narys, socialdemokratas Algirdas Sysas.
„Mūsų siūlymas – išplėsti aprėptį žmonių, kad daugiau žmonių gautų kompensaciją ir kad kompensacijos dydis būtų didesnis“, – teigia Seimo narys, demokratas Linas Kukuraitis.
Tačiau valdantieji šiems siūlymams neskuba pritarti ir dėl prognozuojamų didžiulių šildymo sąskaitų vyriausybė kol kas esminių pakeitimų nežada. Planuoja, kad energijos ištekliai kainuos tiek, kiek jau kainavo prieš trejus metus.
„Tie, kuriems reikalinga parama susimokėti sąskaitas už šildymą, bus toliau teikiama ir plečiama. Bet mes skaičiuojame, kad kompensacijų gavėjų skaičius neviršys, kuris buvo 2018–2019 m. sezone“, – aiškina socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Beje, per karantiną ir ekstremalią padėtį, kokia dabar yra paskelbta, kompensacijoms už šilumą gauti savivaldybės neturi teisės vertinti gyventojų turto, tad jas gauti turi galimybę daugiau gyventojų. Ministrė Navickienė ragina gyventojus drąsiau savivaldybėse prašyti kompensacijų, mat kompensacijoms skirtus pinigus nepanaudojusios savivaldybių administracijos juos nukreipia kitoms reikmėms.
Daliai gyventojų beliko trys mėnesiai pasirinkti nepriklausomą elektros tiekėją. O taip brangstant elektrai, šiuo metu žmonėms gali būti sunku atskirti, kiek elektra brangs dėl išaugusių kainų rinkose, o kiek dėl tiekėjų godumo. Tad prezidentūra ragina valdančiuosius atidėti elektros rinkos liberalizavimą ir leisti gyventojams šiemet nebeskubėti ir vėliau pasirinkti nepriklausomą elektros tiekėją.
„Kainos labai sukilusios, rinkose įtampų metas. Logiška svarstyti, ar nesuteikti daugiau laiko pasirinkimui. Kad apsiramintų rinkos ir kainos sugrįžtų į labiau priimtiną lygį. Tam reikėtų šių metų pabaigos terminą prailginti tiek, kiek būtų sutarta, kad pasirinkimai nebūtų drastiški. Atsirastų patrauklesnių pasiūlymų“, – teigia J. Neverovičius.
Atidėti elektros rinkos liberalizavimą jau neprieštarauja ir premjerė Šimonytė: „Dėl rinkos liberalizavimo galutinės datos atidėjimo diskusijos vyksta. Jei matysime, kad papildomos naudos vartotojams suteikia, tą sprendimą pasiūlysime.“
