Pokalbis su verslininku – TV3 žinių „Dienos komentare“.
Užsiminėte, kad maisto kainos buvo „užšalusios“ 10 metų ir kad esą dabar brangstant energetikai, degalams, trąšoms jos kils. Kaip manote, kiek jos dar kils?
Aš manau, kad jos tikrai negrįš į buvusį lygį. Manau, kad ypač mėsos gaminių kainos tikrai dar judės į viršų, nes pašarų arba grūdų, kas yra pagrindinė sudedamoji dalis daugelyje mėsos gaminių, jos dar yra nepersikėlusios į tikrąją kainą, kokia turėtų būti, jei mėsos gamintojai norėtų uždirbti pelną.
Esate užsiminęs, kad grūdų kainos šiais metais – 420 eurų už toną, prieš 2 metus buvo 150 eurų už toną. Ar tai reiškia, kad dabar 3 kartus brangs ir, pavyzdžiui, duonos gaminiai?
Ne vien tik grūdai yra sudedamoji dalis. Yra ir atlyginimai, ir energetika, yra galų gale kažkoks gamintojų pelnas. Trumpuoju laikotarpiu pirmiausia susitraukia pelno marža – galbūt ir nuostolingai gamintojai dirba. Ta pašarinė, ta grūdų dalis tiesiogiai veiks kainą, bet kitos sudedamosios tikrai ne. Šiai dienai gamintojai, kurie gamina mėsos gaminius, tikrai nesidžiaugia pelnais, jie tikrai turi iššūkių.
Kiek įtakos turės brangstančios trąšos?
Trąšos jau yra pabrangusios. Mažesnis tręšimas, kadangi trąšos brangesnės, tuo pačiu sąlygoja pasiūlą. Kažkur pasaulyje bus užauginama mažiau derliaus, tas mažesnis derlius dar didina paklausą, dar didina trūkumą ir dėl to tos kainos tokios didelės.
Trąšų brangimas mažina produkcijos gamybą ir gamyba mažina pasiūlą. Todėl šiandien ir turime tokias dideles kainas ir tie dalykai yra persipynę pasaulyje.
Ar galima manyti, kad derlius, kuris yra sėjamas, sodinamas bus dar brangesnis vasarą ir rudenį?
Ne. Manau, kad tos grūdų kainos, kurios yra dabar, yra pasiekusios piką. Ir tai yra ne dėl kainų atsiradimo, ne dėl išaugusios ūkininkų savikainos, o tiesiog dėl pasiūlos ir paklausos kreivių nesusikirtimo ir dėl Ukrainos situacijos, kai tam tikra dalis produkcijos yra „užšaldyta“ ir negali patekti į rinką.
Ką daryti, kad kainos pas mus nekiltų?
Kad kainos pas mus nekiltų, mums reikia pasigaminti maistą, ar auginti maistą uždaro ciklo būdu. Jei mes pasigamintume viską iš savo žaliavų, užsiaugintume pašarus, pasidarytume reikalingą energiją žemės ūkio darbams atlikti, tada nebūtų svarbu, kokia bus degalų kaina, nes mes galime važiuoti ir dirbti žemę su iš atliekų pagaminta energija. Galima dirbti žemę su traktoriais, kurie bus varomi iš karvių mėšlo pagamintomis dujomis, o ne pirkti iškastinius energijos šaltinius, juos konvertuoti ir teršti aplinką.
Tuo pačiu vėliau kenčiame nuo tų žaliavų kainų brangimo – ar tai būtų trąšos, ar tai būtų energijos resursai. Turime ateityje koncentruotis į uždarus gamybos modulius ir tada išoriniai veiksniai neturės įtakos mūsų gaminamos produkcijos savikainai, o tuo pačiu ir kainoms.
Visą pokalbį žiūrėkite straipsnio pradžioje.
