Lietuva derasi su sąjungininkais ir dėl to, kad NATO naikintuvai, dislokuoti Šiauliuose, ne tik patruliuotų, kaip dabar, bet prireikus įsitrauktų ir į mūšį. Dronai–savižudžiai „Switchblade 600“ – būtent tokius dronus pirks Lietuva.
„Tai yra koviniai dronai arba dronai–kamikadzės, kurie gali naikinti šarvuotą techniką. Skirtingai nuo kitos komplektacijos, „Switchblade 300“, čia yra visai kitos galimybės“, – aiškina Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Dronai amerikietiški. Gamintojas skelbia, kad jie gali nuskristi apie 40 kilometrų, skrenda beveik 200 kilometrų per valandą greičiu. Gali naikinti ir šarvuotą priešo techniką – pavyzdžiui, tankus.
„Kadangi turėti lėktuvų yra milžiniškas iššūkis, nes labai brangu, dronai gali atlikti tam tikrą funkciją, palaikymo iš oro. Ir būtent šita, naujos kartos dronų sistema, yra ypatingai efektyvi, nes gali veikti nuotoliniu būdu, per GPS jutiklius patys susirasti taikinį“, – tvirtina Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Kiek dronų Lietuva pirks ir už kokią sumą – kol kas neviešinama, sutartis su gamintoju dar nepasirašyta. Tiksliai neaišku ir kada patys dronai atkeliaus į Lietuvą. Tik žinoma, jog Lietuva bus pirmoji šalis po Amerikos, kuri šiuos ginklus turės.
„Ukrainoje ir demonstruojama yra, kad šiuolaikinė vakarietiška ginkluotė duoda didžiulius nuostolius priešui“, – sako buvęs kariuomenės vadas Arvydas Pocius.
Pastaruoju metu vis dažniau girdisi apie naujos, modernios ginkluotės pirkimus mūsų kariams. Lietuva įsigijo vokiškų haubicų ir šarvuočių, taip pat amerikietiškų šarvuotų visureigių. Laukiame, kol bus pristatyti amerikietiški „Black Hawk“ sraigtasparniai, prancūziškos haubicos „Ceasar“. Neseniai paskelbta ir apie amerikiečių gamybos raketinių sistemų HIMARS pirkimą už beveik pusę milijardo eurų.
„Geriau turėti brangesnę ginkluotę, bet tikslią, šiuolaikinę ir būtent su ja įgyjamas pranašumas“, – aiškina A. Pocius.
Krašto apsaugos ministras sako, kad ambicijos tik auga.
„Čia tiktai laiko klausimas, kol Lietuva turės ir tankus“, – teigia A. Anušauskas.
O kol ginkluojamės patys, daugiau pagalbos prašome ir iš sąjungininkų. Šiuo metu vyksta derybos, kad NATO naikintuvai dislokuoti Šiauliuose turėtų ne oro policijos, bet oro gynybos misiją.
„Šiuo metu vykstančio karo Ukrainoje pamokos parodo, kaip svarbu užtikrinti karinių vienetų oro gynybą, apsaugoti strateginę šalies infrastruktūrą nuo oro grėsmių“, – sako kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys.
Jau beveik 18 metų Šiauliuose budi sąjungininkų naikintuvai, bet jeigu mus užpultų, jie negalėtų numušinėti rusų lėktuvų.
„Jų mandatas yra stebėti, palydėti, fotografuoti ir vykdyti monitoringą. Pažeidimus fiksuoti, palydėti ir perduoti į tam tikrą centrą ir NATO visą struktūrą“, – kalba L. Kasčiūnas.
„Jeigu jau būtų perkvalifikuota iš oro policijos misijos į oro gynybos, tai čia visai kas kita. Tokiu atveju pažeidėjai gali būti ir numušami. Čia ir yra oro erdvės gynyba“, – aiškina A. Pocius.
Lietuva jau nusprendė ankstinti ir dar vienos vidutinio nuotolio oro gynybos sistemos NASAMS pirkimą. Jos kaina – daugiau nei 100 milijonų.
„Mes dar sandorio naujo neturime, bet, kai kitais metais turėsime, jau bus galima konkretizuoti datas, kada bus baterija čia vietoje“, – teigia A. Anušauskas.
Šiemet gynybai buvo skirta milijardas 600 milijonų eurų, o kitais metais krašto apsaugos biudžetas didės dar daugiau nei 100 milijonų eurų.
