Per pirmadienio susitikimą Minske artimos sąjungininkės Rusija ir Baltarusija pažadėjo glaudesnį bendradarbiavimą karinėje srityje.
„Putino ir Lukašenkos susitikimas yra dar vienas jų atliktas šokis. Kaip rodo turima informacija, jokių svarbių sprendimų per šį susitikimą nebuvo priimta. Kad ir kas nutiktų, mes pasirengę bet kokiam scenarijui“, – per internetinę transliaciją socialiniame tinkle „Facebook“ sakė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.
V. Zelenskis lankosi Bachmuto mieste
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį apsilankė rytiniame Bachmuto mieste, kuris dabar yra beveik 10 mėnesių trunkančios Rusijos invazijos į Ukrainą kovų epicentras, pranešė prezidentūra.
Jos pranešime sakoma, kad V. Zelenskis susitiko su kariuomenės pareigūnais ir įteikė apdovanojimus ukrainiečių kariškiams, kurie stabdo įnirtingą, kelis mėnesius trunkančią Rusijos karinę kampaniją prieš miestą.
Bachmute vyksta „įnirtingi mūšiai“ tarp Ukrainos gynėjų ir įsiveržusių Rusijos pajėgų, antradienį pranešė prezidento biuras Kyjive.
Anksčiau šį mėnesį V. Zelenskis sakė, kad Rusijos pastangos užkariauti Bachmutą pavertė Rytų Ukrainos miestą griuvėsiais.
„Okupantai faktiškai sunaikino Bachmutą, dar vieną Donbaso miestą, kurį Rusijos kariuomenė pavertė sudegusiais griuvėsiais“, – sakė jis.
Manoma, kad siekdama užimti šį miestą Rusija prieš ukrainiečių pozicijas siunčia samdinius, kalėjimuose užverbuotus ir neseniai mobilizuotus karius.
Žiaurus apkasų karas ir artilerijos mūšiai aplink Bachmutą, kažkada garsėjusį vynuogynais ir druskos kasyklomis, su žeme sulygino dideles miesto ir jo apylinkių dalis.
„Norisi palinkėti šviesos, bet padėtis tokia sunki, kad šviesa yra, o tada jos nebėra. Svarbiausia, kad šviesa būtų viduje“, – sakė V. Zelenskis. Jo žodžius citavo žiniasklaida.
Anksčiau antradienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sakė, kad padėtis keturiose Ukrainos teritorijose, kurias Maskva skelbia aneksavusi, yra „itin sunki“.
Rugsėjo mėnesį V. Putinas paskelbė, kad Rusija aneksuoja keturis regionus Ukrainos rytuose ir pietuose, po Maskvos statytinių ten surengtų pseudoreferendumų.
Tačiau Rusijos kariuomenė nė viename šių regionų, įskaitant nepripažintas prorusiškų separatistų „liaudies respublikas“, niekada nekontroliavo visos jų teritorijos, o praėjusį mėnesį buvo išstumta iš pietinės Chersono srities sostinės.
„Padėtis Donecko ir Luhansko liaudies respublikose, Chersono ir Zaporižios regionuose itin sunki“, – savo profesinę šventę mininčioms Rusijos saugumo tarnyboms pasakė V. Putinas.
Atskirai paminėjęs tuos, kas dirba „naujuose Rusijos regionuose“, jis pareiškė: „Ten gyvenantys žmonės, Rusijos piliečiai, kliaujasi jumis, jūsų apsauga.“
Stebima siena su Baltarusija
V. Putinas taip pat sakė, kad vykdant Rusijos kontržvalgybos operacijas reikia „didžiausio šaltakraujiškumo, jėgų sutelkimo“.
„Būtina griežtai slopinti užsienio žvalgybos tarnybų veiksmus, greitai išaiškinti išdavikus, šnipus ir sabotuotojus“, – pridūrė jis.
V. Putinas kalbėjo kitą dieną po savo pirmojo per kelerius metus vizito Baltarusijoje, kur kalbėjosi su šios šalies autoritariniu lyderiu Aliaksandru Lukašenka, vasario mėnesį leidusiu rusų kariuomenei pasinaudoti jo šalies teritorija užpuolant Ukrainą.
Ukraina po šio vizito sakė, jog didėja naujos atakos iš Baltarusijos teritorijos grėsmė, bet ukrainiečių pajėgos imasi priemonių, kad tam pasirengtų.
„Atidžiai stebime iš Rusijos perduodamus ginklus“, – sakė Ukrainos jungtinių pajėgų vadas generolas leitenantas Serhijus Najevas.
„Karinės grėsmės lygis palaipsniui didėja, tačiau mes taip pat imamės atitinkamų priemonių“, – pridūrė jis.
V. Putinas pirmadienį lankydamasis Minske paneigė planus absorbuoti Baltarusiją, bet abi sąjungininkės pažadėjo glaudesnį bendradarbiavimą karinėje srityje.
Tuo metu Ukrainos prezidentūra paskelbė, kad per Rusijos atakas visoje Ukrainoje žuvo penki žmonės, įskaitant tris Donecko regione, kur yra Bachmutas, ir Chersono srityje.
Karas smarkiai paveikė Ukrainos ekonomiką. Tarptautinis valiutos fondas (TVF) pirmadienį paskelbė patvirtinęs ekonomikos stebėsenos programą, galinčią padėti Kyjivui užsitikrinti lėšų iš donorių. Kitąmet Ukrainai reiks per 40 mlrd. dolerių (37,7 mlrd. eurų).
