Buvęs Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas TV3 žinių eteryje pastebėjo, kad Kremlius įsivarė save į kampą, o ši gegužės 9-oji gali būti laikoma „pirmąja Ukrainos pergalės kregžde“.
Pokalbis su A. Valinsku – TV3 žinių „Dienos komentare“.
Buvo daug kalbų, ką gi Putinas pasakys ir parodys per gegužės 9-osios paradą. Ką mes pamatėme – net lėktuvų nebuvo. Kaip vertinti tai, kas dabar vyksta?
Labai gerai. Kuo jiems ten blogiau – nes net neturi ką pasakyti – tuo geriau ukrainiečiams, tuo geriau mums. Šioje vietoje iš tiesų matosi, kad ne tik kariuomenė, bet ir politinis elitas jaučiasi ir matosi save įsivaręs į tokį kampą, iš kurio nebežino, į kurią pusę eiti, ir nežino, ką pasakyti.
Aš stebėjau tą Putino kalbą. Sakyčiau, kad ji ne tai, kad be turinio, o netgi be ugnelės. Mes matome ne tiek pasaulinio lygio lyderį, kiek visiškai susenusį ir pasimetusį žmogų, kuris pats save tokiu ir padarė. Dabar tik laiko klausimas, kada visa tai pasibaigs.
Vienaip ar kitaip ta gegužės 9-oji buvo apipinta mistika. Visi galvojo, kad Rusija bet kokia kaina sieks kažkokios pergalės, kad galbūt Putinas paskelbs karą – lyg to karo iki šiol nebūtų – ar apie branduolinį puolimą pasakys. Kaip į tai žiūrėti? Ar jie visiškai išsikvėpė?
Jūs visu šiuo klausimu į jį ir atsakėte. Branduoliniu ginklu jie jau grasino seniai, visiems aišku, kad tai yra nesąmonė ir nusibodo. Skelbti mobilizaciją? Manau, kad kiltų pakankamai didžiulė priešprieša Rusijoje, nes šiandien, kol atvažiavau pas jus į studiją, yra fiksuoti 6 karinių komisariatų sudeginimai Rusijoje, kai jie yra tiesiog apmėtomi Molotovo kokteiliais ir sudeginami su visais dokumentais ir duomenimis. Tai čia dar iki paskelbiant. Bet kas būtų, jei realiai paskelbtų mobilizaciją?
Didžioji dalis rusų yra labai mėgstantys ant sofos sirgti už tą „specialią karinę operaciją“. Bet kai nuo sofos reikia pakelti užpakalius jūsų tėvams, sūnums ir važiuoti žūti į Ukrainą, tai visai kas kita ir tada atsiranda priešprieša, kuriai nesiryžo dabartinė Rusijos valdžia ir nemanau, kad kada nors ryšis.
Daryti nėra ko. Viskas. Reikia traukti kariuomenę iš Ukrainos ir melsti, kad kuo anksčiau atšauktų sankcijas.
Buvo paskirti net specialūs žmonės, kurie vadovaus karinėms operacijoms. Kaip su jais? Ar vadinasi, kad tai nepasitvirtino?
Karininko skyrimas į vieną ar kitą postą nesprendžia esminių kariuomenės problemų. Tai, kad paskyrė Dvornikovą, tą vadinamąjį „Sirijos mėsininką“, nieko nepakeitė, nes realiai nesikeičia kariuomenės struktūra, nesikeičia karių motyvacija. Lygiai taip pat šiandien jau girdėjau, galbūt tai tik gandas, kad realiai nušalintas nuo pareigų, nebevaldo situacijos generalinio štabo vadas Gerasimovas. Tai rodo, kad jie ne tai, kad neranda, jie nežino, ką daryti.
Aš manau, kad šita gegužės 9-oji jau gali būti laikoma pirmąja Ukrainos pergalės kregžde. Tai, kad yra įtampų Chersono srityje, dar kitose – taip, vyksta karas. Bet tai, kad atvyksta ir nuolatos vyksta geriausia Vakarų ginkluotė, kuri dar tik artėja prie fronto linijos, ir tas lūžis, manau, kad neišvengiamai bus per 2-3 savaites, tai yra faktas, kuris dar netapo realiu. Bet jis tikrai bus.
Manau, kad matydami tą situaciją, tie žmonės, ypač Rusijos kariškiai, kuriems vis dar bando vadovauti politikai, jie supranta, kad yra visiškai blogai. Jie tiesiog dabar ieško tos išeities, kaip pasitraukti iš situacijos, iš kurios išėjimo nėra, nes Putinas pasitraukti negali. Jis gali išeiti iš šitos situacijos tik kojomis į priekį.
Visą pokalbį žiūrėkite straipsnio pradžioje.
