Vien per pora dienų Rusijos akcijų rinkos smuko 20 procentų, o po antradienio Vakarų pareiškimų vargu ar koks nors verslas ryšis investuoti Putino valdose. Po Vašingtono sprendimų nutraukti ryšius su keletu Rusijos bankų šalis esą tampa vis labiau izoliuota ir panašėja į Šiaurės Korėją. Tačiau Kremlių ir toliau gelbsti nafta, kurios išaugusi kaina praradimus gali ir kompensuoti. Pasirodė ir skaičiavimai, kiek Rusijos grietinėlė prarado per Kremliaus agresiją.
32 mlrd. Jungtinių Valstijų dolerių. Tokią sumą, „Bloomberg“ skaičiavimais, per mažiau nei du mėnesius dėl Putino karo Ukrainoje jau prarado Genadijus Timčenka, Leonidas Michelsovas, „Lukoilo“ vadovas Alekperovas ir kiti Rusijos milijardieriai. Turtus šienauja akcijų rinkos. Vien mažiau nei per savaitę Rusijos akcijų rinkos smuko apie 20 proc., ši staigi kreivė žemyn esą panaši į 2008-ųjų finansų krizės šoką.
„Užsienio kapitalas tiesiog evakuojasi iš Rusijos, baimindamasis tiek sankcijų, tiek augančio neapibrėžtumo“, – komentuoja ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Ilgai trypčioję Vakarai bando sukurpti tokias sankcijas, kurios stabdytų grobuoniškus Putino kėslus aneksuoti Ukrainos žemes.
„Aš esu iš tų ministrų būrio, kurie norėtume, kad sankcijos būtų platesnės. Bet sprendimai priimami konsensusu ir turim ieškoti bendro sutarimo. Turime sutikti, kad šiandien sprendimų priėmimo greitis, o ne besitęsianti diskusija yra svarbiau“, – sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
Taigi – ar greitos Vakarų sankcijos pagaliau turės lauktą poveikį? Ekonomistai ir diplomatai akcentuoja Vašingtono bausmę dviem Rusijos bankams ir su jais susijusioms įmonėms. Tai realiai juos atkerta nuo paskolų ir kitų finansinių operacijų.
„Paskelbtos sankcijos nėra traiškančios, bet žinutė labai paprasta – joks verslas šiandien į Rusiją tikrai nežengs, o tas, kuris ten veikia, tikrai pagalvos apie savo veiksmų tęstinumą“, – teigia ekonomistas Marius Dubnikovas.
Dar didesnis poveikis būtų, jei sankcijos apimtų dar keletą bankų, kaip žada Bidenas.
„Karui finansuoti ar daryti savo įtaką reikalingi pinigai. Šiuo atveju, pinigų nutraukimas vienokiu ar kitokiu būdu yra labiausiai paveikus dalykas, nes, kai nėra pinigų, kariauti darosi vis sunkiau“, – kalba M. Dubnikovas.
„Įtvirtins Rusijos ekonominę stagnaciją, iš besivystančios valstybės ji virs bevystančia, kuria realiai jau yra tapusi, nes 8 metus gyventojų pajamos Rusijoje neauga“, – sako Ž. Mauricas.
Tiesa, tokios problemos Rusijoje esą kils ateityje. Staigaus didelio poveikio dabartinės sankcijos esą neturės, nes šalis prikaupusi rezervų, o 80 proc. Rusijos eksporto sudaro žaliavos, kurios dabar brangios.
„Tai reikštų plius 5 proc. BVP Rusijai vien dėl naftos pabrangimo. Tai turbūt didžiąja dalimi atsvertų kitų sankcijų neigiamą poveikį“, – teigia Ž. Mauricas.
Buvęs užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius gerai vertina sankcijas pusketvirto šimto Dūmos narių, kuriems teks pamiršti atostogas Vakaruose ir čia įsigytas prabangias vilas ir kitą turtą.
„Jie turėtų suvokti ir ateity, kad, jeigu priiminės kažkokius sprendimus, tai neliks be atsako. Dabar tas įsivaizdavimas miglotas – kad daro, ką nori“, – sako buvęs užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
Visgi, ar sankcijos suveikė, pasak Linkevičiaus, parodys pats Putinas.
„Jeigu matysim iš veiksmų artimiausiu metu, kad jie niekuo nepasikeitė ir stabdžių neatsitiko, atsakymas būtų – nepakankamos sankcijos. Ir dabar reikia pradėti ruošti kitus paketus“, – tikina L. Linkevičius.
Koks gali būti kitas sankcijų paketas, Vakarai ir Lietuva neatskleidžia, tik žada, kad Kremliui skaudės.
„Jis yra labai skausmingas, paruoštas paketas. Tiesą sakant, noriu tikėti, kad ir tai nėra pabaiga, nes daugelis pasaulio valstybių atbunda“, – sako G. Landsbergis.
„Tai yra pradžia. Niekada ne vėlu agresoriui apsigalvoti, tačiau dėl to galima turėti įvairių vilčių ir lūkesčių. Akivaizdu, kad tai buvo pirmi greiti sprendimai“, – teigia I. Šimonytė.
Veiksmingos esą būtų sankcijos Kremliaus viršūnėlėms ir oligarchams.
„Su laiku gali būti įšaldytas turtas, kelionių galimybės apribotos. Tai reiškia, kad šalis bus izoliuojama. Šiandien Rusija tokiu būdu artėja link Šiaurės Korėjos“, – komentuoja M. Dubnikovas.
Rusija realiai netektų didžiausių milijardų, jei Europa nuspręstų vis labiau atsisakyti Rusijos dujų ir naftos. Tačiau tam dar prireiktų ilgų metų ir savų energetinių sprendimų, kurie valstybėms kainuotų didelius pinigus.