Begalė žvaigždžių, didingi slėniai ir 7 šviesmečių aukščio kalnai, kurių papėdėse mūsų Everestas nebūtų nė smėlio kruopelės dydžio. Ne veltui Jameso Webbo teleskopo nuotrauką kai kurie projekto mokslininkai vadina visatos meno kūriniu, kurį net mokslininko protas sunkiai gali suvokti.
Kosminis kalnynas – tai tik nedidelis kąsnelis netolimo, jauno, žvaigždes gimdančio visatos regiono – vadinamo Karinos ūku. Šis kalnynas nutolęs nuo mūsų Žemės per 7,6 mln. šviesmečių. Virš kalnų kylantys garai – tai galingas karštų, jonizuotų dujų ir dalelių srautas.
„Didelė dalis šios detalios struktūros atsirado dėl gimstančių žvaigždžių. Nes jos labai energingos, sukelia smarkų Žvaigždinį vėją. Matomi ir lyg burbulai, ir ertmės, ir struktūra, kuri atsirado dėl to, kad tai yra iš esmės inkubatorius, kuriame gimsta žvaigždės. Ši nuotrauka, kaip gilus laukas, kuriame visko labai daug“, – kalba Webb projekto mokslininkė Amber Straughn.
Kosminių kalnų nuotrauka – viena pirmųjų Webbo teleskopo dovanų pasauliui. Po pirmiausiai NASA išplatinto vaizdo, kuriame įamžinta tai, kas įvyko netrukus po Didžiojo sprogimo prieš beveik 14 mlrd. metų.
Kur kas šviežesnis galaktikų formavimosi procesas, pavadintas Stephano kvintetu. Čia užfiksuotos kosmoso platybėje besisukančios ir viena kitai savo gravitaciniais laukais šokti trukdančios galaktikos.
O įspūdinga Pietinės Žvaigždės Ūko nuotrauka atskleidžia, kas laukia ir mūsų Saulės sistemos. Visos žvaigždės turi savo gyvybės ciklą.
„Tai yra žvaigždės gyvenimo pabaiga. Ir kartu kitų žvaigždžių ir planetų sistemų pradžia. Ir visa anglis, deguonis ir kiti elementai, kurie čia išsiskiria – galiausiai taps naujomis planetomis ateityje“, – sako James Webb projekto mokslininkas Klaus Pontoppidan.
Ir šis stebuklas vyksta visai netoli mūsų. Mirštanti žvaigždė už 2500 šviesmečių nuo mūsų. Tai reiškia, kad šviesos spinduliai nuo šio ūko iki mūsų keliavo 2500 metų, o šviesa per metus nukeliauja net 9,5 trilijono kilometrų.
Mokslininkai neabejoja, kad 9 mlrd. dolerių kainavęs teleskopas ne tik džiugins pasaulį vaizdais, bet padės ieškoti atsakymo ir į amžinus filosofų klausimus – ar visatoje esame vieni.
„Yra manoma, kad egzistuoja vandens pasauliai – uolėtos planetos su giliais vandenynais. Ir vienintelis būdas atskleisti šias sistemas – tai rasti vandenį jų atmosferoje. Ir Webb‘o teleskopas galės tai padaryti, kai tik išsirinksime taikinį, kuris panašus į vandens pasaulį“, – sako James Webb teleskopo tyrėjas Rene Doyon.
Vieną tokią vandens turinčią egzoplanetą Webbo teleskopas jau aptiko. Ji Jupiterio dydžio ir yra už maždaug 1100 šviesmečių nuo mūsų.
