Seimas ketvirtadienį po svarstymo pritarė Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo projektą, pagal kurį įnašą turėtų mokėti visi bankai bei kredito įstaigos: už balsavo 85 Seimo nariai, prieš buvo aštuoni (du liberalai ir šeši „laisviečiai“), susilaikė irgi aštuoni (du „laisviečiai“ ir šeši liberalai, įskaitant Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen).
Seimas atmetė opozicijos atstovų siūlymą įnašo lėšas skirti ne tik karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo transporto infrastruktūrai, kaip siūlo Vyriausybė, bet ir išaugusioms palūkanoms už būsto paskolas kompensuoti.
Finansų ministrės Gintarės Skaistės teigimu, dabar Lietuvos bankų sistemoje yra 11 mlrd. eurų daugiau indėlių negu suteikta paskolų. Pasak jos, šios lėšos be jokios rizikos guli Europos Centriniame Banke, už kurį bankai gauna ECB nustatytas palūkanas.
„Man atrodo, toks paskirstymas tiesiog būtų pats teisingiausias pasirinkimas dabartiniame kontekste solidariai prisidedant prie to, kas valstybei yra gyvybiškai svarbu ateityje“, – teigė ministrė.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mindaugas Lingė Seime sakė, kad projektas neturėtų daryti neigiamo poveikio finansų sistemos stabilumui bei sukelti neigiamų pasekmių šalies konkurencingumui.
Liberalas Andrius Bagdonas priekaištavo, kad Seimas linksta apmokestinti vienos verslo šakos pelną du kartus. Pasak jo, tokį mokestį geriau vadinti bankų „nuskalpavimo“, o ne solidarumo įnašu.
„Man tai primena tą laikotarpį, kada verslininkai mokėdavo solidarumo mokestį, tačiau jį rinko ne valstybė, o tuo metu siautėję reketininkai. Pasirodo, perimti turtą iš buožių vis dar vilioja netgi praėjus šimtui metų po spalio revoliucijos“, – pareiškė A. Bagdonas.
Pasak jo, projektu kuriamas pavojingas precedentas, kuris pablogins šalies mokestinę ir investicinę aplinką, be to, jis nepadidins konkurencijos bankų sektoriuje, nepagerins paslaugų kokybės ir nesumažins kainų.
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Algirdas Butkevičius kritikavo Lietuvos banko politiką: „Komerciniai bankai išskirtinai Baltijos šalyse sukaupė didžiulius pelnus dėl blogos vykdomos monetarinės politikos“.
Mišrios Seimo narių grupės nario Remigijaus Žemaitaičio teigimu, nėra garantijų, kad kitais metais valdžia neįvestų solidarumo mokesčio žemės ūkio ar kitoms įmonėms.
Laisvės frakcijos Kasparas Adomaitis sako, kad mokestis neteisingas, nes skirtas vienam sektoriui ir pamina bet kokius teisėkūros ir terminų laikymosi principus.
Liberalas Eugenijus Gentvilas įsitikinęs, kad mokestis nestiprins investicinio šalies įvaizdžio ir konkurencingumo.
„Tai silpnoji papildomo apmokestinimo vieta“, – teigė jis.
Šioms pozicijoms oponavęs socialdemokratas Gintautas Paluckas mano, kad bankai nepajudino nė piršto, kad uždirbtų šiuos pinigus.
„Tie pinigai, kurie krenta iš dangaus, turi būti perskirstyti siekiant viešojo gėrio“, – pabrėžė jis.
„Pamėginkite sumokėti baudą, gauti atlyginimą ar atlikti kažkokią kitą operaciją. Taip, bankų paslaugos jau panašėja į vandens tiekimo, nuotekų šalinimo ir panašiai paslaugas. Todėl jos privalo būti reguliuojamos, jos privalo būti padidinto dėmesio centre ir atitinkamai turi būti užtikrinta, kad jeigu susiklosto aplinkybės, kai pribyra daugiau pinigų negu patys bankai įdėjo pastangų, tie pinigai būtų perskirstyti, dar kartą sakau, viešosioms reikmėms“, – kalbėjo G. Paluckas.
Iš įnašo į biudžetą per dvejus metus tikimasi surinkti apie 410 mln. eurų – 1-1,5 proc. BVP – apie pusę dabartinio gynybos biudžeto.
Mokestis siūlomas šalies bankams, kurie, prognozuojama, uždirbs ypač daug – virš 1 mlrd. eurų pelno, kuris laikomas netikėtu, nes jie pelnosi Europos Centriniam Bankui (ECB) didinant bazines palūkanų normas ir komerciniams bankams gaunant dideles palūkanas už jų Lietuvos banke laikomas lėšas.
Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento direktorius Jokūbas Markevičius anksčiau sakė, kad solidarumo įnašas gali trečdaliu sumažinti bankų pelningumą, bet šiemet vis tiek jis turėtų būti maždaug du kartus didesnis nei pernai – 1,2 mlrd. eurų.
