NT specialistas atskleidė, kad savivaldybių pardavinėjami būstai dažnai būna avarinės būklės, taigi nėra kuo stebėtis. Vis dėlto jis sutiko, kad šį kartą prašoma kaina iš tikrųjų yra nemaža.
O Vilniaus savivaldybės teigimu, šis turtas buvo naudojamas kaip socialinis būstas. Dabar jis pardavinėjamas varžytinių būdu kaip NT, stovintis kultūros paveldo teritorijoje.
Avarinė būklė – dažnas atvejis
„Facebook“ tinkle buvo pasidalinta viena minėto NT skelbimo nuotrauka, kurioje buvo nufotografuotas avarinės būklės klozetas. Komentatoriai reagavo šmaikščiai, kai kurie buvo šokiruoti.
„Dabar jau visko būsiu mačiusi. Galiu ramiai numirti“, – rašė viena vartotoja.
Kitas komentatorius pajuokavo: „Sapiegų rūmuose tualetą atrado?“.
„Taigi tereikia kosmetinio remonto!“, – ironizavo vyriškis.
Dar vienas internautas šmaikštavo: „Perspektyvus butas. Toks perspektyvus, kaip aš šiandien“.
NT brokeris Ignas Zabarauskas neslepia, kad dažnai savivaldybių parduodami NT būna avarinės būklės, apleisti, kadangi tai yra nemokių ar įiskolinusių žmonių turtas, kuris ilgainiui yra išvaržomas. Jis teigia, kad tokie žmonės dėl skolų gyvena labai skurdžiai, todėl ir būstai būna nekokios kokybės.
„Čia nėra kažkokia reta praktika, tai – normalu. Tokie NT parduodami dažnai“, – komentuoja jis.
Anot pašnekovo, NT varžytinių metu į skelbimus būna sudedamos buitinės nuotraukos, kitaip, nei daro brokeriai, nesistengiama būsto pateikti iš geriausios pusės ar pabrėžti privalumų.
Būstas – kultūros paveldo teritorijoje
Kaip informuojama skelbime, aptariamas pastatas yra valstybės saugomos nekilnojamosios kultūros vertybės – Vilniaus senamiesčio, paskelbto kultūros paminklu, vizualinės apsaugos pozonio teritorijoje.
Skelbime rašoma, kad „kultūros paveldo objektų naudojimas ir tvarkymas bei kitų statinių, esančių jo teritorijoje statybos (remonto, rekonstrukcijos) darbai reglamentuojami Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymu bei kitais teisės aktais“.
I. Zabarauskas tikina, kad vienas dalykas yra kultūros paveldo teritorija, kitas – kultūros paveldo pastatas. Jo teigimu, jeigu vertybė yra teritorija, tai savininko neapriboja. Jeigu tai – pastatas, reikia išsiaiškinti, kas tame pastate yra kultūros vertybė: langai, durys, senoviniai fragmentai ir pan., kurie yra saugojami ir savininką apribos.
Piktinasi nelogiška kaina
Internautai neslėpė savo nuostabos dėl kainos – 128,5 tūkst. eurų už 75,9 kv. m 3 kambarių butą, kurį reiktų pilnai remontuoti. O tai – tik pradinė aukciono kaina.
Skelbime pabrėžta, kad mažiausias kainos didinimo intervalas – 1285 eurai, aukciono dalyvio garantinis įnašas – 12852 eurai ir dar 145 eurai už dalyvio registraciją. Tai reiškia, kad susidomėjęs šiuo NT asmuo turi sumokėti mažiausiai 12997 papildomus eurus be jokios garantijos, kad butą gaus.
Aplink šį būstą pardavinėjamų tokio pat dydžio, 3 kambarių butų kainos svyruoja nuo 140 tūkst. iki 387,9 tūkst. eurų, tačiau kitaip, nei savivaldybės pardavinėjamas NT, jie nėra avarinės būklės: daugumas jų – netgi pilnai įrengti, su interjeru, suremontuoti.
„Jie tikisi, kad kažkas dar gali kelti kainą? Are you kidding me (ar tu juokauji – aut. past.)“, – rašė komentaruose.
„Link or didn‘t happen (nuoroda, arba tai nenutiko – aut. past.)“ – stebėjosi „Facebook“ vartotojai.
Viena moteris buvo ypač pasipiktinusi: „Ne ne, čia įdomesnis faktas yra, kad ne šiaip sau kažkas sugalvojęs, kad NT taigi labai brangus dabar, tai ir aš galiu už belenkiek parduoti, bet SAVIVALDYBĖ. Whaaaaat? (ką? – aut. past) Čia gal tipo jiems dėl kažkokių priežasčių reikia neparduoti, todėl kainą užkėlė?“.
Buvo ir tokių komentatorių, kurie rašė, kad tokį būstą reikėtų sulyginti su žemė ir perstatyti iš naujo.
Neradus pirkėjų kaina mažinama 5–10 proc.
Brokeris pripažįsta, kad aptariamo NT kaina iš tikrųjų didelė, todėl tikriausiai ir sukėlė tiek reakcijų. Jis pažymi, kad tai vis dėlto medinis, pilnai remontuotinas namas, be to, skelbime parduodamas ne visas pastatas, o tik jo dalis – butas.
Dėl to labai svarbus aspektas yra kaimynai: „Jei parduodama namo dalis, butas, svarbu atsižvelgti, kokia yra ta kaimynystė: jei tie aplinkiniai panašūs į tuos, kurie gyveno šiame bute, tai automatiškai pirkėjas nedarys prabangaus, gero buto su tokia kaimynyste. Tai numuša potencialą ir kainą“.
I. Zabarauskas spėja, kad galbūt kaina buvo nustatoma įvertinant aplinkinius sandorius, kadangi tokio būsto nėra su kuo palyginti, todėl lyginama su nelabai analogiškais NT ir kaina dažnai nepataikoma.
Brokeris pamini, kad aukcionų sistema yra tokia: jei nėra žmonių, kurie gali mokėti nustatytą kainą, yra skelbiamas antras turas ir kaina mažinama apie 5–10 proc.
„Matau, kad šiame skelbime kaina jau yra 10 proc. sumažinta, tai tikriausiai čia ne pirmas šio objekto aukcionas“, – kalba pašnekovas.
Vidutiniškai aukcionuose būna keletas dalyvių
Vilniaus miesto savivaldybės Nekilnojamojo turto skyriaus vedėjos Vilmos Lajauskaitės teigimu, turto pardavimo kainos nustatomos atsižvelgiant į nepriklausomo turto vertintojo nustatytą vertę, rinkos ir ekonominių sąlygų tyrimais bei savivaldybės įvykusių aukcionų rezultatais.
Pasak jos, minimalus statymo koeficientas pagal teisės aktus yra nustatytas savivaldybės administracijos ir jis yra privalomas VĮ Registro centro IT sistemoje (e–varžytinėse).
„Jūsų minimas turtas buvo perduotas savivaldybės nuosavybėn remiantis 1999–07–13 LR Vyriausybės nutarimą Nr. 870 „Dėl valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn tvarkos“ ir po to buvo naudojamas kaip socialinis būstas“, – komentuoja pašnekovė.
V. Lajauskaitė atkreipia dėmesį, kad apie 90 proc. savivaldybės parduodamų gyvenamosios paskirties NT objektų yra parduodami todėl, kad jie yra pripažinti netinkamais gyventi arba netikslingais remontuoti ir yra nebenaudojami kaip socialinis būstas.
Anot jos, tokiais NT objektais domisi tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, o vidutiniškai el. aukcionuose sulaukiama keleto dalyvių, išskirtiniais atvejais – ir keliolikos ar net keliasdešimties dalyvių.
Aukcionai užtikrina skaidrumą?
Brokeris paaiškina, kad tokio tipo aukcionai rengiami dėl skaidrumo, kad jei savivaldybė sugalvotų parduoti NT, neparduotų jo artimam žmogui už minimalią kainą ir paskui neperparduotų už didesnę, taip pasidarydami „bizniuką“ iš valstybės sąskaitos.
Jis pasakoja, kad paprastai tokio tipo varžytinės vyksta paskelbus aukciono laikotarpį, nuo kada iki kada jis vyks. Per tą laiką susidomėjusieji turi kreiptis į nurodytą kontaktinį asmenį, kuris aprodo objektą.
Pasak jo, jei žmogus priima sprendimą, kad visgi nori dalyvauti aukcione, jis turi sumokėti dalyvio mokestį ir taip patekti į sistemą, kurioje vyksta statymai. I. Zabarauskas pasakoja, kad statymai vyksta elektroniniu būdu, ten galima matyti tiek savo, tiek kitų siūlomą kainą.
„Tos varžytinės vyksta iki tam tikro laiko, bet jei per paskutines 5 minutes kaina pakyla, tada varžytinės pratęsiamos dar 5 minutėms, kad žmonės spėtų sureaguoti ir pasiūlyti daugiau“, – sako pašnekovas.
