Vis dėlto jie pabrėžia, kad iki visiško aiškumo trūksta visuomeninio tiekimo kainos, be to, anot ekspertų, kompensacijos atima tiekėjų interesą mažinti siūlomus tarifus, jiems nelieka ir stimulo konkuruoti. Dar viena išvada – sprendimas skatins vartotojus pasirinkti fiksuotą, o ne kintamą elektros kainą.
Vyriausybė pirmadienį patvirtino valstybės subsidijas buitiniams vartotojams už elektrą ir gamtines dujas, taip pat minimalų tarifą, žemiau kurio jiems nebus kompensuojama elektros kaina.
Vyriausybės sprendimu nuo liepos iki gruodžio pabaigos už elektrą buitiniams vartotojams bus dengiama iki 9 centų už kilovatvalandę (kWh), o už dujas – iki 54 centų už kubinį metrą.
Minimalus standartinis elektros tarifas, žemiau kurio nebus kompensuojama elektros kaina, sieks 24 centus už kWh. Tokiu būdu elektros kaina vartotojams didės apie 40 proc., palyginti su dabartiniu tarifu.
V. Juraitis: trūksta visuomeninio tarifo
Nepriklausomų elektros tiekėjų asociacijos vadovas bei tiekėjos „Perlas energija“ direktorius Vilius Juraitis sako sutinkantis, kad kompensacijų mechanizmas vartotojams duos daugiau aiškumo renkantis nepriklausomą tiekėją.
Vis dėlto, pasak V. Juraičio, iki visiško aiškumo trūksta patvirtintos visuomeninio tiekimo kainos.
„Jeigu šiuo metu vartotojas gauna visuomeninį tiekimą, jis vis dar žiūri į šešiolikos centų (visuomeninę – BNS) kainą ir galvoja, kad gal ta kaina bus panaši. (...) Čia yra vienintelė dedamoji, kurios trūksta, kad būtų absoliutus aiškumas ir kas, mūsų nuomone, vartotojus tikrai paskatintų dar aktyviau rinktis (nepriklausomus tiekėjus – BNS)“, – BNS sakė V. Juraitis.
Šiuo metu patvirtintas standartinis vienos laiko zonos tarifas yra 16,7 cento už kWh. Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius praėjusią savaitę teigė, jog visuomeninė kaina antrąjį pusmetį, preliminariais skaičiavimais, turėtų siekti 33 centus už kWh – ji turėtų būti paskaičiuota ir patvirtinta šią savaitę.
V. Juraitis prognozavo, jog nepriklausomų tiekėjų pasirinkimo pikas turėtų būti birželio 18 dieną – iki šios datos tai padaryti turi 1–5 tūkst. kilovatvalandžių (kWh) per metus suvartojantys buitiniai vartotojai.
Ekspertas: tiekėjams nelieka stimulo konkuruoti
Energetikos ekspertas Vidmantas Jankauskas sutinka, jog Vyriausybės patvirtinta kompensavimo tvarka suteikia daugiau aiškumo vartotojams, tuo metu tiekėjams nepalieka intereso mažinti tarifus, o kartu ir konkurencijos galimybių.
„Dabar vartotojui tiktai lieka rinktis ne didesnį (tarifą – BNS) nei trisdešimt trys centai ir viskas. Koks skirtumas, kurį tiekėją bepasirinksi? Nes visada gali išeiti pas kitą arba su tuo pačiu persiderėti – čia yra įstatymo reikalavimas. Kitas dalykas – ir tiekėjams nebėra didelio suinteresuotumo siūlyti dvidešimt septynis ar dvidešimt aštuonis centus. (...)Praktiškai dabar lyg ir nėra tos liberalizacijos – vartotojui nesvarbu, ką pasirinkti, o tiekėjui nesvarbu, ką pasiūlyti“, – BNS teigė V. Jankauskas.
„Dabar aiškumo daugiau, nes ir skirtumai sumažėjo tarp tiekėjų, nes visi pamatė, kad čia tos konkurencijos lyg ir nėra. (...) Koks skirtumas vartotojui rinktis – ar dvidešimt penkis, ar trisdešimt tris centus – vis tiek jis nematys tos subsidijos ir mokės dvidešimt keturis centus“, – pridūrė jis.
V. Jankauskas teigė buvęs nustebintas praėjusią savaitę sumažintu „Ignitis“ siūlomu tarifu – gegužės 19 dieną įmonės siūlomas standartinis vienos laiko zonos tarifas siekė 0,34 euro už kilovatvalandę, tuo metu praėjusią savaitę jis nukrito iki 0,32 euro.
V. Jankausko skaičiavimais, 2 centais sumažintas tarifas tiekėjui per metus gali kainuoti 20 mln. eurų.
Ekspertas neatmeta, jog toliau nemažėjant elektros kainoms, Vyriausybė šių metų pabaigoje turės parengti naują kompensavimo mechanizmą.
T. Povilauskas: paskata vartotojams rinktis sutartį su fiksuota kaina
Pasak SEB banko ekonomisto Tado Povilausko, Vyriausybės sprendimas paskatins vartotojus pasirinkti sutartį su fiksuota, o ne nuo svyravimų biržoje priklausančia kintama elektros kaina.
„Kadangi subsidija vis tiek bus iki dvidešimt keturių centų, turint kintamos kainos sutartį, bus daugiau prisiimama rizikos nei naudos. Šiuo atveju turbūt kitam pusmečiui atkrinta klausimas, ar rinktis kintamą, ar fiksuotą kainą. (...) Jeigu vartotojas (pasirinkęs sutartį su kintama kaina – BNS) turės dvidešimt trijų arba dvidešimt keturių centų galutinę kainą, jam ta subsidija nepriklausys, nors kitam vartotojui, kuris turi trisdešimt trijų centų tarifą, subsidija priklausys ir jis mokės tiek pat“, – BNS teigė T. Povilauskas.
Ekonomistas mano, jog vartotojams palankiausia būtų rinktis pigiausią tiekėjų pasiūlymą su galimybe pasikeitus situacijai rinkoje metų pabaigoje sutartį nutraukti nepatiriant nuostolių.
„Žmonės turi pasilikti laisvę nesunkiai pakeisti tiekėją metų pabaigoje, jeigu matys, kad kainos pasikeitė (...) Turbūt logiška žiūrėti pigiausią fiksuotą kainą, tarkime, dvylikai ar dvidešimt keturiems mėnesiams, kad būtų galimybė šių metų pabaigoje ją peržiūrėti ir be jokių mokesčių (sutartį – BNS) nutraukti turint maksimalią subsidiją iki metų pabaigos“, – sakė T. Povilauskas.
Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, gegužės 26 dieną nepriklausomų tiekėjų siūlomas standartinis vienos laiko zonos tarifas svyravo nuo 0,32 iki 0,33 euro už kilovatvalandę.
Likus mažiau nei mėnesiui iki galutinio nepriklausomo tiekėjo pasirinkimo, gegužės 25 dieną jo vis dar nebuvo pasirinkę 355,1 tūkst., arba 48 proc. antrojo etapo vartotojų.
