Elitinis klubas nepopuliarus
Svajojate tapti euro zonos, arba elitinio klubo, nariu? Jau ne.
Prieš trejetą metų visi svajojo, kada gi Lietuva bus pakviesta į elitinį euro zonos klubą. Nervinomės, kad mus aplenkė Slovakija, valdžia tikino, kad tai nutiks jei ne šiais metais, tai kitais. Dabar už borto likusios šalys į euro zoną neskuba. Pasirodo, euro zona jau nėra aštuntasis pasaulio stebuklas ir priklausymas jai netampa saugumo garantu. Priklausomybė šiam elitiniam klubui nereiškia, kad esi laisvas nuo protingos ekonominės politikos įgyvendinimo. Net būnant euro zonoje galima bankrutuoti, tai netrukus gali nutikti Graikijai.
Reitingų agentūros nuvainikuotos
Reitingų agentūrų vertinimas kaip paskutinio teismo verdiktas? Pamirškite.
Krizė nuvainikavo kreditų patikimumo reitingus teikiančias agentūras. Kadaise trijų agentūrų – „Moody's“, „Standard & Poor's“, „Fitch Ratings“ – vertybinių popierių emitetų (rečiau akcijų arba obligacijų) vertinimas buvo kaip bilietas į rojų ir niekas nesiryžo jų kritikuoti. Tačiau tai jau praeitis. Pirmiausia reitingų agentūros susikompromitavo skirdamos didžiausius skolos patikimumo skolos reitingus „Lehman Brothers“. Norėdamos investuotojų akyse atkurti susiterštą reputaciją, jos pradėjo paskubomis „dalyti“ reitingus euro zonos valstybių, tokių kaip Portugalija arba Airija, obligacijų emisijoms. Po tokių karštligiškų sprendimų reitingų agentūros nusirito iki to, kad išgirdę eilinius vertinimus investuotojai miršta iš juoko. Kai agentūra „S&P“ sumažino Amerikos vyriausybės skolinimosi reitingus, investuotojai pradėjo dar intensyviau pirkti vertybinius popierius.
Nori silpnesnės valiutos
Civilizuota šalis netrukdo savo valiutos kursui? Visai ne.
Ar prieš kelerius metus kas būtų pamanęs, kad rimtos valstybės, esančios pačiame Europos viduryje ir besimėgaujančios dideliu finansiniu patikimumu, kils į kovą su rinka ir imsis silpninti savo valiutą? Anksčiau toks sprendimas būdavo priimamas tik prastos reputacijos valstybių, valdomų diktatorių arba balansuojančių ties finansine bedugne, atžvilgiu. Paaiškėjo, kad klestinčios Šveicarijos centrinis bankas už nieką palaikė šį istorinį kontekstą. Nesugebėdamas efektyviai sustabdyti augančios franko vertės jis paskelbė, kad nustato minimalų keitimo kursą, kuris sudaro 1,2 franko už vieną eurą. Bankas teigia esąs priverstas taip elgtis, nes investuotojai, ieškantys saugaus užutėkio, perka Šveicarijos frankus ir taip pervertina šalies nacionalinę valiutą. Efektas šokiravo – frankas, palyginti su euru, atpigo 10 proc. Šveicarai nori silpnesnio franko, kad jų eksportas būtų pelningas ir turistai nevengtų Šveicarijos Alpių. Dar prieš kelerius metus tokie Šveicarijos veiksmai pasaulyje būtų sukėlę laidotuvių nuotaikas. Dabar visi supratingai linkčioja.
Sugriovė pasitikėjimą
Europos vyriausybių obligacijos – saugi investicija? Jau ne.
Vakarų Europos bankų vadovai virpa kaip drebulės nuo minties, kas nutiks, jei Graikija pritrūks pinigų, kuriuos turėtų sumokėti už išleistas valstybės obligacijas. Bankininkai dar prieš metus mėgaudamiesi kaip vaikai, kad auga palūkanos, nerūpestingai pildė jais savo portfelius. „Garantuotas pelnas“, „garantuotos palūkanų normos“ – tokia nuomonė sklandė apie obligacijas, išplatintas euro zonos šalyse. Kiekvienas finansininkas žino, kad nėra gerai pirkti egzotiškų šalių obligacijas. Tačiau Europos obligacijos buvo traktuojamos kaip tinkamiausias būdas investuoti. Krizė viską sujaukė: jau niekas nepirks katės maiše aklai tikėdamas net labiausiai gerbiamomis valstybėmis aukštais reitingais ir mokumu.
FAKTAI: Treji krizės metai
2008 m. rugsėjo 15 d. – žlugo didžiausias investicinis bankas ir Volstrito legenda „Lehman Brothers“.
2008 m. rugsėjo 18 d. – nacionalizuota didžiausia pasaulio draudimo kompanija AIG.
2008 m. rugsėjo 28 d. – finansų krizė atsirito į Europą.
2008 m. spalio 3 d. – JAV kongresas patvirtino iždo sekretoriaus Henry Paulsono parengtą bankų, kuriems gresia bankrotas, gelbėjimo planą.
2008 m. spalio 7 d. – Islandijos premjeras paskelbė, kad šalis atsidūrė ant bankroto slenksčio.
2008 m. lapkričio 26 d. – Dubajaus vyriausybės fondas „Dubai World“ paprašė pagrindinių bankų sustabdyti skolos, kurios vertė – 60 mlrd. dolerių, mokėjimą.
2008 m. gruodžio 12 d. – areštuotas Bernardas Madoffas, didžiausios JAV istorijoje finansinės piramidės kūrėjas.
2009 m. vasario 13 d. – Senatas priėmė prezidento Baracko Obamos 789 mlrd. dolerių ekonomikos paramos planą.
2009 m. vasario 17 d. – kritimas į vertybinių popierių biržos dugną.
2009 m. birželio 29 d. – Bernardas Madoffas, didžiausios istorijoje finansinės piramidės kūrėjas, nuteistas 150 metų kalėti.
2010 m. balandžio 23 d. – Graikija pirmoji iš valstybių euro zonos istorijoje tapo nemoki.
2010 m. lapkričio 4 d. – FED nusprendė prispausdinti 600 mlrd. dolerių
2010 m. lapkričio 23 d. – Airija paprašė ES ir TVF finansinės paramos.
2011 m. balandžio 6 d. – Portugalija, trečioji šalis po Graikijos ir Airijos, priversta prašyti ES ir TVF paramos.
2011 m. rugpjūčio 1 d.– JAV priimtas sprendimas didinti valstybės skolinimosi limitą.
2011 m. rugpjūčio 4 d. – Europos centrinis bankas pradėjo supirkinėti šalių, kurioms gresia bankrotas – Ispanijos ir Italijos, – obligacijas.
2011 m. rugpjūčio 6 d. reitingų agentūra „Standard & Poor's“ sumažino JAV reitingą.
2011 rugsėjo 6 d. – Šveicarijos franko kursas susietas su euru.
