valiutos

Lietuvos valiutų keitykloms trūksta rusiškų rublių bei ukrainietiškų grivinų, o abiejų valiutų paklausa yra milžiniška, sako šių įstaigų savininkai. Per pastaruosius kelerius metus jie pastebi rinkos traukimąsi – mažėja pinigų keitimo paslaugų poreikis.    „Rinka tiek besitraukianti, tiek labai smarkiai atakuojama, kad būtų kuo mažiau grynųjų pinigų, jų keitimo operacijų.

 JAV doleris antradienį stiprėja daugumos pagrindinių pasaulio valiutų atžvilgiu. Prekybininkai ieško saugesnių investavimo galimybių, nerimaudami, kad spartus naujosios COVID-19 delta atmainos plitimas sulėtins pasaulio ekonomikos atsigavimą. Pasak ekspertų, papildomas veiksnys, ribojantis norą rizikuoti pasaulio rinkose, yra padėtis Afganistane.

Medicinos banko interneto svetainėje pradėjo veikti pirmoji Lietuvoje valiutų parduotuvė, kurioje pageidaujamą užsienio valiutą galima užsisakyti iš anksto, pavyzdžiui, ruošiantis kelionei už ES ribų. Pranešime spaudai rašoma, kad mėgstantys keliones gyventojai neretai patiria sunkumų, norėdami turėti su savimi grynųjų pinigų valiuta tos šalies, į kurią ketinama nuvykti. Pasitaiko, kad bankai, skelbiantys keičią daugelį valiutų, grynaisiais jų neturi.

SEB grupės ekonomistai pagerino euro zonos ekonomikos plėtros 2018 metų prognozę nuo 2,3 iki 2,5 procento. Šie metai turėtų būti sėkmingi pramonės atstovams, kurie daugiau investuos norėdami didinti gamybos pajėgumą ateityje. Sustiprėjęs euras kitų valiutų atžvilgiu kol kas euro zonos eksportui akivaizdesnės žalos nedaro. Dėl įmonių planų didinti darbuotojų skaičių nedarbas euro zonoje turėtų ir toliau mažėti, o tai skatins ir darbo užmokesčio spartesnį augimą, kuris iki šiol buvo labai lėtas.

  Bitkoino kursas antradienį smuko dar daugiau nei 20 proc. iki žemiausio lygio per tris mėnesius po serijos bėdų, su kuriomis susidūrė šį kriptovaliuta. Smukimą paskatino ir bendras išpardavimas pasaulinėse aktyvų rinkose. Bitkoino kursas smuktelėjo žemiau 5992 JAV dolerių ribos pirmą kartą nuo praėjusių metų lapkričio vidurio, rodo „Bloomberg“ duomenys.

Bitkoino kursas penktadienį buvo smukęs net 15 proc. žemiau 14 500 JAV dolerių ribos, nes po rekordinio augimo investuotojai ėmė fiksuoti pelną. Bitkoinas trumpam buvo pabrangęs iki naujo rekordinio lygio – 17 tūkst. JAV dolerių, tačiau vėliau atpigo iki 14 480 JAV dolerių, rodo „Bloomberg“ duomenys. Tačiau vėliau bitkoino kursas atsigavo ir padidėjo iki 16 100 JAV dolerių. Spartus bitkoino kurso augimas ir didelis svyravimas kelia nerimą ekspertams.

Įvertinus užsitęsusį pajamų iš reklamos internete mažėjimą, kai kurie tinklapiai imasi naujų sąskaitų padengimo priemonių, įskaitant ir vartotojų kompiuterių bei telefonų energiją kriptovaliutos „kasybai“, praneša „The Guardian“. Geriausiu atveju tai sulėtins vartotojų įrenginius, o blogiausiu tai gali tuštinti greitai nusodinti akumuliatorių ar netgi ženkliai padidinti sąskaitą už elektrą.

Jei norite būti orakulais ir sužinoti, koks likimas mūsų laukia artimiausiu metu, užtenka pažiūrėti už Atlanto. O ten – neramios žinios. Augančios palūkanos ne tik stabdys naujų verslų ir darbo vietų plėtrą, bet ir kirs daugeliui lietuvių per kišenę. Rugsėjo 21 dieną JAV centrinis bankas pranešė, kad bazinė palūkanų norma dabar nebus keičiama, tačiau dar šiais metais, labai tikėtina, kad bus vienas kilstelėjimas nuo 1,25 iki 1,5 proc.

Kas anksčiau atrodė tik vienas galimų scenarijų, dabar po truputėlį ima virsti realybe. Byrantys JAV ir Kinijos santykiai pasaulį gali nuvesti prie prekybos karo, o tai atsigirstų ir Lietuvoje. Tačiau analitikai nesutaria, daugiau naudos ar žalos iš to mes turėtume. Neseniai JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Kinija iš JAV įmonių vagia technologijas ir intelektinę nuosavybę. Jei tai pasirodys tiesa, grasinama imtis ekonominių sankcijų, o tai įpliekstų prekybos karą.

Visi Ukrainoje veikiantys Rusijos valstybės kapitalo komerciniai bankai, kurie praėjusią savaitę sulaukė sankcijų, derasi dėl verslo Ukrainoje pardavimo, tvirtina Ukrainos nacionalinis bankas. „Mes tiksliai žinome, kad visi Ukrainoje veikiantys Rusijos valstybės kapitalo bankai derasi dėl verslo pardavimo“, – pareiškė centrinio banko valdytojos pavaduotoja Katerina Rožkova.

Šveicarijos centrinis bankas penktadienį pranešė apie savo intervenciją valiutų rinkoje siekiant stabilizuoti saugia investicija laikomo franko kursą po Didžiosios Britanijos referendumo dėl narystės Europos Sąjungoje, kuris parodė, jog dauguma britų pasisako už išstojimą.

Finansų rinkų dalyviai šią savaitę nagrinės infliacijos duomenis, kurie bus paskelbti ir JAV, ir euro zonoje. Naujausia informacija apie infliacijos pokyčius gali turėti reikšmingos įtakos tolesniems centrinių bankų žingsniams. Infliacijos rodiklio įtaka FED planams Antradienį JAV bus skelbiamas balandžio mėn. vartotojų kainų indeksas. Bazinės infliacijos pokytis kovą, palyginti su vasariu, buvo 0,1 proc. Tai buvo prastesnis rezultatas nei tikėtasi.

Aukso kainos pirmąjį ketvirtį kilo sparčiausiai per tris dešimtmečius – nuo 1986 metų, rašo JAV verslo dienraštis „The Wall Street Journal“. Kainos pašoko 16,5 proc. ir tai, pasak ekspertų, rodo, kad investuotojai tebėra susirūpinę dėl rinkų ir ekonomikos būklės. Investicijos į didžiausią pasaulyje aukso fondą „SPDR Gold Shares“ pasiekė aukščiausią nuo 2013 metų gruodžio mėnesio lygį, o prekiautojai, kaip ir anksčiau, mano, kad auksas brangs.

Kinijos centrinis bankas devalvavo savo valiuta JAV dolerio atžvilgiu, taip siekdamas išsaugoti šalies ūkio augimą. Vis dėlto Lietuvai ir likusiam pasauliui tai turi dvi naujienas: gerą ir blogą. Banko „Nordea“ ekonomisto Žygimanto Maurico teigimu, tai buvo labai desperatiškas Kinijos valdžios žingsnis. „Lėtėja Kinijos ekonomikos augimas ir senka eksporto apimtys.

Amerikiečiai dėl euro atžvilgiu pabrangusio dolerio Europoje atostogaus pigiau, o štai lietuviai, vykdami į savo pamėgtas šalis, išleis kiek daugiau, sako kelionių ekspertai. Savo ruožtu asmeninių finansų ekspertė Odeta Bložienė teigia mananti, kad pokyčiai valiutų kursuose kelionių mėgėjų planų greičiausiai nepakoreguos. Pasak „West Express“ turizmo vadybininkės Sigitos Samoškaitės, pabrangęs doleris padidino lietuvių kelionių išlaidas.

Sausio pirmosios dienos, kai galima atsiskaityti dviem valiutomis – litais ir eurais, atnešė nemažai sumaišties tiek pirkėjams, tiek prekybininkams ir paslaugų teikėjams. Įstatymas nurodo, kad iki sausio 15 dienos galima atsiskaityti ir litais, ir eurais, tačiau grąžą privaloma atiduoti tik eurais, išskyrus kelias išimtis.

Giedrė Baltrušytė, LRT Naujienų tarnyba, LRT.lt Nors kainos dviem valiutomis parduotuvėse rašomos jau beveik pusmetį, ekspertai įspėja, kad po kiek daugiau nei savaitės mūsų laukiantis euro įvedimas vis tiek gali sukelti psichologinių problemų.

 Informaciją parengė Giedrė Gečiauskienė, „Danske Bank“ Finansų rinkų departamento direktorė Kur yra rublio kursas šią sekundę, ne taip jau ir lengva pasakyti – vieną akimirką jis gali būti silpnesnis 1 proc. nei buvo vos prieš keletą sekundžių, dar po akimirksnio – pašokti tiek pat. Šmaikštūs komentarai, pastaruoju metu pasipylę tarsi iš gausybės rago, po truputį, bet užtikrintai tampa realybe.

 Informaciją parengė Giedrė Gečiauskienė, „Danske Bank“ Finansų rinkų departamento direktorė Rusijos rublis pastaraisiais mėnesiais yra tapęs turbūt pačia įdomiausia valiutų pasaulio figūra. Svyravimai, kurie kitoms valiutoms būdingi kelių mėnesių laikotarpyje, rublį ištinka per vieną dieną. Tikėtina, kad rublis ir toliau bus linkęs kristi. Todėl Lietuvos įmonėms, kurios gauna pajamas rubliais, vertėtų apsvarstyti galimybes mažinti rublio valiutos riziką. Neteko 50 proc.

 Lietuvos gyventojams gali prireikti nemažai laiko, kol jie pripras savo išlaidas ir pajamas skaičiuoti eurais, neperskaičiuodami į litus. Remiantis „Eurobarometro“ tyrimu, anksčiau eurą įsivedusiose šalyse dar ne vienus metus gyventojai, prieš nuspręsdami įsigyti prekių, jų kainas eurais verčia į atitikmenį buvusia nacionaline valiuta. Nauja stambesnė valiuta gali sukurti klaidingą mažesnių kainų iliuziją ir daryti įtaką gyventojų pirkimo įpročiams.

Lietuvai planuojant įsivesti eurą, prekių ir paslaugų kainos turės būti rašomos dviem valiutomis. Šiuo laikotarpiu dauguma pirkėjų į tai, kas parašyta kainos etiketėje, atkreips daugiau dėmesio nei anksčiau, nes jiems teks priprasti prie naujųjų skaičiavimų. Nors teigiama, kad didelių kainų šuolių neturėtų būti, kainodaros ekspertai sako, kad euro įvedimas - puiki proga prekybininkams peržiūrėti ir keisti taikomą kainodarą.

Didžiosios Britanijos Cumbria'os universitetas (the University of Cumbria) tapo pirmuoju pasaulyje valstybiniu universitetu, kuriame už mokslą galima atsiskaityti virtualia valiuta bitkoinais, rašo britų dienraštis „The Indepednent“. Iš pradžių šia virtualia valiuta bus galima susimokėti už du specifinius kursus apie alternatyvias valiutas ekonominėse sistemose. Tokius kursus nuo šios vasaros rengs universitete įkurtas Lyderystės ir tvarumo institutas.

Rugsėjo mėnesį investavimas.lt atliktos investuotojų apklausos rezultatai parodė, jog net 90% investuotojų spalio mėnesį tikisi rizikingų turto klasių brangimo. Didžiausią investicijų portfelio dalį investuotojai nukreiptų į JAV akcijas (21%) ir žaliavas (17%), tuo tarpu mažiausia investicijų portfelio dalis atitektų saugioms turto klasėms, kaip pavyzdžiui obligacijos (7%) ar gryni pinigai (3%). Edukacinio portalo investavimas.

Universalią mokėjimų platformą Mokėjimai.lt administruojanti bendrovė „EVP International“ ir bendrovė „WoraPay“ sudarė partnerystės sutartį. Pagal ją Mokėjimai.lt sistemos naudotojai visuose restoranuose bei maitinimo įstaigose, kuriuose įdiegta „WoraPay“ sistema, galės atsiskaityti išmaniuoju telefonu tiesiai iš savo Mokėjimai.lt sąskaitos. „Jau seniai planavome leisti savo naudotojams atsiskaityti už prekes ir paslaugas fizinėse prekybos vietose.

Šiuo metu viso pasaulio dėmesys yra nukreiptas į geopolitinius neramumus Artimuosiuose Rytuose. Vyraujant netikrumui dėl pasaulio geopolitinio saugumo, investuotojai standartiškai yra linkę kreipti lėšas į saugius finansinius instrumentus, tokius kaip aukštą kredito reitingą turinčių valstybių obligacijas. Deja, bet šiandien tai nėra panacėja tarp investuotojų.

Esama pasaulio ekonomika vėl tampa normali. Tai nereiškia, kad normalizavosi nedarbo lygis ar mažėja rizika investuotojams. Dėl technologinio tobulėjimo pasaulis tapo daugiapolis, o konvergencija tarp turtingųjų ir neturtingųjų pasaulio šalių vis spartėja. Vidurinioji klasė – gerbiamiausia politikų auditorija – greitai plečiasi besivystančiose valstybėse. Pasaulis visuomet išliks ekonomiškai nestabilus, nepaisant kainų stbilumo. Ir tai yra grįžimas prie Normaliosios XIX amžiaus ekonomikos.

Teiginys, kad euro krizė egzistuoja euro zonos šalyse, sudaro įspūdį, kad visų finansinių problemų kaltininkas Europoje – vieninga žemyno valiuta. Tačiau lyginant, pavyzdžiui, Ispaniją ir Jungtinę Karalystę, kuri gali džiaugtis nepriklausoma monetarine politika, matome, kad nuo 2009 metų privataus sektoriaus kreditavimas JK krito 6 proc., tuo tarpu Ispanijoje – 9 proc.

Kalbant apie alternatyvias valiutas, neretai pamirštama, kad jos nesukurtos daiktų įsigijimui ir pardavimui. Taip pat tai nėra finansinių operacijų įrankis. „Bitcoin“ kartu yra ir sistema, leidžianti pervesti pinigus anonimiškai, greitai, negrįžtamai ir, jei to norite, neteisėtai, rašo portalas „Quartz“. Virtualioms valiutoms populiarėjant, vyriausybės ieško būdo, kaip kontroliuoti finansinius srautus šalių viduje. Šios vaiduokliškos bankų sistemos egzitavimas parodo, kad yra tikra paklausa.

Pasaulinėje žaliavų rinkoje vyksta reikšmingi pokyčiai, rašo BBC. Bene populiariausias pavyzys – auksas. 2011 metų rugpjūtį uncija aukso kainavo kiek daugiau nei 1,9 tūkst. JAV dolerių. 2012 metų spalį ši kaina svyravo ties 1,8 tūkst. JAV dolerių riba, tačiau vos per kelis mėnesius brangiojo metalo kaina nusirito maždaug iki 1,4 tūkst. JAV dolerių už unciją, rašo BBC. Praėjusią savaitę daugelio žaliavų kainos ėmė kristi, nes Kinijos pirmojo ketvirčio augimo rodikliai nepateisino rinkos lūkesčių.

Pastaruoju metu netyla kalbos apie pasaulyje įsiplieskiančius valiutų karus. Nors šios kalbos pernelyg smarkios, nuo valiutų svyravimų kenčia Europa, o su ja kartu ir Lietuva. Kalbas apie šalių manipuliacijas savo valiutomis paskatino Japonijos nauja monetarinė politika. Ši stagnuojanti Azijos šalis ėmėsi didelio kiekybinio lengvinimo, kad atgaivintų savo jau du dešimtmečius praktiškai vietoje stovinčią ekonomiką.

 „Mažėjanti centrinių bankų nepriklausomybė grasina sukelti konkurencingų valiutų devalvaciją, kurios dauguma pirmaujančių ekonomikų išvengė sukmečiu“, - pirmadienį susirūpinimą išreiškė Vokietijos centrinio banko vadovas Jensas Weidmannas. Pastaroji institucija tapo šablonu, kuriant Europos centrinį banką.

Vadinti Kiniją valiutos manipuliatore yra populiaru, tačiau šiuo metu taip teigti būtų neteisinga. Manipuliavimas valiuta buvo aktualus 2000, 2004 ar 2008 metais. Tačiau ne 2012-aisiais. Pastariasiais metais Kinija padarė nemenką pažangą, o valiutų manipuliacijomis dabar daugiau užsiima kitos veikėjos, rašo „Washington Post“. Valiutomis manipuliuojančios šalys stengiasi dirbtinai sumažinti savo valiutos vertę tam, kad jų eksportas būtų pigesnis, pavyzdžiui, lyginant su JAV prekėmis.

Neramiais laikais investuotojų akys krypsta į saugias investicijas, tačiau vertinti investicijų saugumą ir riziką darbas ne iš lengvųjų. Pastarųjų metų duomenys aukso rinkoje rodo, jog daugelis tikisi išvengti nuvertėjimo investuodami į šį brangųjį metalą, rašo „Business Insider“. Dėl išaugusio susidomėjimo aukso kaina nesiliauja skinti naujų istorinių rekordų, tuo pat metu išrankaus skonio investuotojai tikisi apsaugoti savo pinigus pirkdami kolekcinį viskį bei meno vertybes.

Bendra Europos valiuta yra blogesnis aukso standarto variantas, o geriausia išeitis iš krizės yra sudaužyti euro zoną į gabalėlius, teigia dienraščio „The Guardian“ ekonomikos redaktorius Larry Elliotas. Buvęs JK konservatorių lyderis Williamas Hague narystę euro zonoje palygino su įkalinimu degančiame pastate be atsarginio išėjimo. Dabar graikai gali paliudyti, kad šis apibrėžimas tikslus.

Europos lyderiams besiginčijant, kaip suvaldyti euro zonos skolų krizę, 14 Afrikos Užsachario šalių galėtų pamokyti juos, kaip išlaikyti disciplinuotą ir stabilią valiutos sąjungą, rašo BBC. Šių šalių bendra valiutos sistema, CFA frankas, garantuoja žemą infliaciją, išlaiko investuotojų pasitikėjimą ir pastaraisiais metais užtikrino tokį ekonomikos augimą apie kurį Europa gali tik pasvajoti.

Lenkijos zlotas toliau brangsta: antradienį 10 Lenkijos zlotų kainuoja 8,5328 lito. Dar pirmadienį zloto kursas lito atžvilgiu buvo 8,4888. Ekspertai sako, kad iš brangstančios kaimyninės šalies valiutos galėtų pasipelnyt ir Lietuvos gamintojai. DNB banko analitikas Mindaugas Jurgelis sakė, kad Lenkijos zlotas toliau brangti neturėtų. Esą, kol neišspręstos problemos euro zonoje, zloto kursas svyruos: jis gali kristi.

Brazilijos ekonomikos augimas turėtų paspartėti antrąjį šių metų pusmetį, penktadienį sakė šalies centrinio banko vadovas. Sakydamas kalbą Londone Brazilijos centrinio banko vadovas Alexandre Tombinis teigė, kad naujos darbo vietos, didėjantys atlyginimai ir tvarus skolų augimas turėtų palaikyti vidaus paklausą prekėms ir paslaugoms. Jis pridūrė, kad silpnesnis valiutos kursas turėtų palaikyti eksportą. Brazilijos bendrasis vidaus produktas pernai išaugo tik 2,7 proc.

Bulgarijos finansų ministras Simeonas Djankovas trečiadienį pareiškė, kad Bulgarija kol kas neketina prisijungti prie Antrojo valiutų kurso mechanizmo (VKM II), dar vadinamo euro zonos laukiamuoju, o tokį sprendimą pagrindė regiono ekonominėmis problemomis, informuoja AFP. „Bulgarija šiuo metu nenori prisijungti prie VKM II. Nepaisant to, kad mes norime žengti šį paskutinį žingsnį į euro zoną, nemanau, jog mums naudinga tai padaryti būtent dabar.

Neretai girdime, kad geriausias sprendimas įveikti krizę yra pinigų spausdinimas, tačiau galbūt yra ir kitų būdų atgaivinti ekonomiką? Ar finansinė sistema būtų stabilesnė, jei kiekvienas doleris, svaras, euras ar litas mūsų kišenėje būtų susietas su auksu, klausia BBC verslo korespondentas Simonas Jackas.Visame pasaulyje centriniai bankai spausdina milžiniškas sumas svarų, eurų ir dolerių per tokias priemones kaip kiekybinis palengvinimas.

Rusijos rublio kursas penktadienį smuko aštuntą dieną iš eilės ir pasiekė žemiausią lygį nuo 2009-ųjų balandžio, informuoja AP. Rublio kursas JAV dolerio atžvilgiu penktadienį smuko 1,4 proc., iki 33,9 rublio. Ketvirtadienį rublio kursas smuko 2,2 proc., o išvis per šią savaitę - daugiau nei 6 proc. Rublio kursas smarkiai priklauso nuo „Urals“ naftos kainos, o ji šią savaitę sumažėjo daugiau nei 5 proc.

Reaguodamas į euro zonos patiriamą finansų krizę, Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) parengė ir atsakingosioms institucijoms pateikė planą, kuris padėtų iš euro zonos išeinančioms šalims sukurti stabilius ir stiprius pinigus. LLRI pasiūlymu taip pat gali pasinaudoti pati euro zona, norėdama sustiprinti eurą ir atstatyti žmonių pasitikėjimą vieninga valiuta.

Praėjusią savaitę euro kursą smukdė žinios apie naujas aplinkybes, susijusias su politiniu nestabilumu Graikijoje, bei naujienos apie Ispanijos bankų krizę. Europos centrinis bankas (ECB) pranešė nutraukiantis piniginę veiklą kai kuriuose graikiškuose bankuose, Ispanijos obligacijų aukciono metu pajamingumai pakilo dar aukščiau, Europos akcijos pigo, o kredito reitingų agentūra „Moody‘s“ sumažino 16 Ispanijos bankų reitingus.

Tarptautinė reitingų agentūra „Fitch“ dar labiau sumažino Graikijos reitingą, taigi padidėjo rizika, kad Graikija nebebus Europos monetarinės sąjungos narė. Bankas „Citi“ tikimybę, jog Graikija turėsianti pasitraukti iš euro zonos, vertina 50–75 proc. Galima pasvarstyti, kas atsitikų, jei Graikija paliktų euro zoną. Mintis, kuri anksčiau atrodė neįtikėtina, tapo realia galimybe.

Didžiosios Britanijos svaro sterlingo kursas jau kurį laiką kyla aukštyn. Balandžio pradžioje vienas svaras kainavo 4,12 lito, gegužės 16-ąją – 4,33. Kilimo tendenciją svaras išlaiko jau daugiau kaip mėnesį. „Svaras nėra išskirtinė valiuta, panašiai elgiasi ir JAV doleris. Abi šios valiutos paskutiniu metu yra linkusios labiau stiprėti.

Šių metų pavasarį auksas prarado savo „blizgesį“ – daugelis analitikų mažino šio metalo kainų prognozes. Padidėjęs finansų rinkų dalyvių rizikos apetitas buvo žalingas aukso rinkai. Tačiau net ir akcijų rinkoms gegužės mėnesį pasukus žemyn, auksas, kaip alternatyvi investicija, neatrado paspirties brangimui. Nepaisant neigiamų šio metalo kainos pokyčių pastaruoju metu, aukso nereikėtų nurašyti kaip neperspektyvios investicijos.

Praėjusią savaitę daugybė politinių ir ekonominių įvykių visame pasaulyje stipriai paveikė pagrindines valiutas: vienų kursas nusirito žemyn, kitų šovė į viršų. Didžiausias dėmesys teko ir vis dar tenka politinėms peripetijoms Prancūzijoje ir Graikijoje, kur savaitgalį vykę rinkimai pradėjo daryti įtaką euro kursui dar prieš paskelbiant jų rezultatus.

Nors vienai šaliai palikus eurą, dauguma ekonomistų prognozuoja katastrofines pasekmes. Tokiai nuostatai galima paprieštarauti remiantis praeities įvykiais, rašo CNBC. Euro zona būtų ne pirma susiskaldžiusi valiutos sąjunga. Per pastaruosius 100 metų įvyko 69 valiutos susiskaldymai. Keista, tačiau visi išėjimai iš valiutų sąjungų buvo siejami su žemu makroekonominiu lakumu. Beveik visais atvejais, išėjimas buvo sklandus.

Praėjusios savaitės įvykiai finansų rinkoje privertė šiek tiek suabejoti, kurios šalys iš tikrųjų eina tiesiausiu ekonominio atsigavimo keliu, o kurios yra ant recesijos slenksčio. Atrodo, jog Europos centrinio banko (ECB) prezidentas Mario Draghi yra linkęs manyti, kad blogiausi laikai euro zonai yra praėję ir ji iš tiesų laikosi geriau nei JAV.

Pasaulinę finansų krizę išpranašavęs žinomas ekonomistas Nourieli Roubinis teigia, kad norint, jog periferinės Europos ekonomikos imtų augti, euro kursas turi nusileisti iki JAV dolerio kurso lygio. „Euro kursas turi nuvertėti, kad būtų atgaivintas augimas, išorinis balansas ir konkurencingumas. Periferinėms Europos šalims reikia, kad euro kursas būtų arčiau JAV dolerio kurso lygio“, – konferencijos Italijoje metu sakė N. Roubinis.