Lietuvių kilmės Nobelio premijos laureatas, Yale universiteto profesorius Robertas Shilleris trečiadienį duodamas interviu agentūrai „Bloomberg“ sakė, kad, jo nuomone, yra „didelė tikimybė“, jog per artimiausius kelerius metus JAV ištiks recesija.
Kokia tikimybė? Jis pažymėjo, kad „daug didesnė nei įprasti“ 50 proc.
Nors didėjančią ekonomikos nuosmukio tikimybę lemia daug priežasčių, pradedant infliacija, baigiant karu Ukrainoje, R. Shilleris sakė, kad, jo nuomone, nuosmukis gali tapti „savaime išsipildančia pranašyste“, mat vartotojai, investuotojai ir įmonės ruošiasi blogiausiam ir lėtina savo išlaidas.
„Baimė gali nulemti realybę“, – teigė garsusis ekonomistas.
Metų pradžioje Volstrytą užplūdo recesijos prognozės, pavojaus varpais skambino visi – nuo „JPMorgan Chase“ vadovo Jamie Dimono iki milijardierių investuotojų, tokių kaip Carlas Icahnas. Nuolatinės pražūties prognozės ir beveik keturis dešimtmečius trunkanti didžiulė infliacija daugelį vartotojų nuteikė pesimistiškai.
Mičigano universiteto duomenimis, gegužės mėnesį vartotojų pasitikėjimas smuko iki žemiausio lygio per dešimtmetį, o balandį CNBC atlikta apklausa parodė, kad daugiau nei 80 proc. amerikiečių mano, kad šiais metais JAV ištiks recesija.
Dauguma ekonomistų nusiteikę optimistiškiau, tačiau R. Shilleris teigė, kad didėjančios vartojamųjų prekių kainos žlugdo vidutinių amerikiečių ekonomines nuotaikas, net ir po to, kai gegužės mėnesį JAV buvo sukurta 390 tūkst. naujų darbo vietų.
„Infliacija veikia visus. Kiekvieną kartą eidami į parduotuvę žmonės ją mato ir tai juos piktina,“ – sakė jis.
Be to, R. Shillerio teigimu, vartotojų pasitikėjimą ekonomika mažina „ryški“ politinė poliarizacija, „potrauminio streso sindromas“, kurį sukėlė pandemija, ir kalbos apie JAV „nekilnojamojo turto burbulą“, o tai didina recesijos tikimybę.
Pesimistiškai nusiteikęs vartotojas greičiausiai išleis mažiau, o kadangi vartotojų išlaidos sudaro maždaug du trečdalius JAV BVP, amerikiečių nuomonė apie ekonomiką gali turėti realios įtakos ekonomikos rezultatams.
Diskusijos dėl „švelnaus nusileidimo“
R. Shilleris, kuris 2019 m. parašė knygą „Narrative Economics: How Stories Go Viral and Drive Major Economic Events“ apie tai, kaip naratyvai gali lemti ekonomiką, taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad Federalinės rezervų sistemos agresyvus palūkanų normų didinimo planas yra pagrindinis veiksnys, lemiantis didėjančią recesijos tikimybę.
Šiais metais centrinis bankas jau du kartus padidino palūkanų normas, FED pirmininkas Jerome Powellas yra sakęs, kad planuoja ir toliau didinti palūkanų normas, kol bus „aiškių ir įtikinamų“ įrodymų, kad vartotojų kainos nebedidėja.
Tai gali kelti pavojų ekonomikai, nes užtikrinti „švelnų nusileidimą“, kai infliacija sumažėtų, bet ekonomikos augimas išliktų, lengviau pasakyti nei padaryti, kuomet per kiekvieną FED posėdį palūkanų normos didinamos puse procentinio punkto.
Ekonomistų ir Volstryto nuomonės išsiskiria, kai kalbama apie FED galimybes sureguliuoti ekonominę padėtų ir išvengti atviros recesijos.
Anthony Crescenzi, „Pacific Investment Management Co“ (Pimco) investicijų portfelio valdytojas, antradienį teigė, kad centrinis bankas sugebės pasiekti savo tikslus. Jo teigimu, „švelnaus nusileidimo“ šansai yra „gana geri“, o gilios recesijos tikimybė yra „gana maža“.
Su tuo sutiko ir „UBS Global Wealth Management“ vyriausiasis investicijų specialistas Markas Haefele, kuris birželio 2 d. pranešime rašė, kad, „mūsų nuomone, švelnus nusileidimas tebėra įmanomas“.
„Bendras vaizdas vis dar atitinka mūsų požiūrį, kad infliacija lėtės, bet išliks didesnė už centrinio banko tikslus. Ekonomikos augimas turėtų sulėtėti žemiau tendencijos, bet išlikti didesnis už nulį, o rinkos metus baigs pakilusios“, – rašė jis.
Kita vertus, birželio 1 d. vykusioje konferencijoje „Wells Fargo“ generalinis direktorius Charlie Scharfas teigė, kad „švelnaus nusileidimo scenarijus yra... labai sunkiai įgyvendinamas tokioje aplinkoje, kokioje esame šiandien“.
