„Registrų centro paslaugos turi būti prieinamos visiems gyventojams. Niekaip negalima pateisintisituacijos, jeigu privalomi sumokėti mokesčiai už testamentu ar kitaip paveldėtą turtą yra beveik tokio pat dydžio, kaip ir jo vertė“, – pranešime spaudai sakė E. Jankevičius.
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas antradienį pradėjo svarstyti Registrų centro įkainių pakeitimo nuo šių metų spalio aplinkybes.
Pasak E. Jankevičiaus, ministerija po savaitės teiks Vyriausybei pasiūlymus, kaip sumažinti padidėjusius įkainius paveldint ar dovanojant turtą. Nauja tvarka nustatytų įkainių „lubas“ arba mažesnius įkainius, kai registruojama nuosavybė į kelis turto objektus.
Ministro teigimu, nuo spalio Registrų centrui pradėjus taikyti naują kainodarą, išaugę mokesčiai kelia gyventojų pasipiktinimą, ypač kai paveldimas mažos vertės turtas. Pasak E. Jankevičiaus, jeigu įkainių metodika ydinga, ją būtina ištaisyti.
Teisingumo ministerija pateikė pavyzdį, kai iki spalio 14-kos 4,7 tūkst. eurų vertės nekilnojamų daiktų nuosavybės perregistravimas konkrečiam žmogui kainavo apie 40 eurų, nuo spalio 1-osios – jau 154 eurus, o 15-kos 5,3 tūkst. eurų vertės objektų kitam žmogui – atitinkamai 46 ir 258 eurus.
Vyriausybė naujus Registrų centro įkainius patvirtino liepą. Tada Teisingumo ministerija pranešė, kad įregistruoti nuosavybę į butą ar namą, įkeisti nekilnojamąjį turtą kainuos gerokai pigiau negu iki šiol.
Tačiau naujiems įkainiams įsigaliojus Notarų rūmai paskelbė, kad dažniausiai teikiamos Registrų centro paslaugos pabrango du-penkis kartus. Rūmų prezidentas Marius Stračkaitis žiniasklaidai yra sakęs, jog daugėja žmonių, kurie dėl didelių įkainių atsisako palikimo arba jį priima, tačiau neregistruoja nuosavybės.
Registrų centras BNS nurodė, kad spalį įregistruotas panašus skaičius palikimo atsisakymo faktų, kaip ir pastaruosius kelis mėnesius: spalį jų buvo 479, rugsėjį – 431, rugpjūtį – 455, liepą – 564.
„Todėl negalima teigti, kad daugėja atsisakančiųjų paveldėjimo, juo labiau, kad tai daroma dėl pasikeitusių Registrų centro įkainių“, – BNS teigė centro atstovas Mindaugas Samkus.
Jis pabrėžė, kad sausį-rugsėjį įregistruota apie 500 tūkst. statinių ir žemės sklypų nuosavybės pasikeitimų, iš jų ketvirtadalis – 120 tūkst. – paveldėjimo sandoriai.
Pasak Notarų rūmų, pavyzdžiui, pastato įregistravimas ar išregistravimas nuo spalio pabrango 5,1 karto (nuo 2,9 iki 14,85 euro), žemės sklypo – 5,9 karto (nuo 2,9 iki 17,15 euro), juridinio fakto, susijusio su nekilnojamuoju daiktu, daiktinėmis teisėmis į jį ir šių teisių suvaržymais – 2,8 karto (nuo 2,9 iki 8,19 euro). Tokių sandorių 2019 metais buvo įregistruota atitinkamai beveik 35 tūkst., 49 tūkst. ir 554 tūkst.
M. Samkus BNS anksčiau sakė, kad visi nauji įkainiai yra pagrįsti faktinėmis sąnaudomis. Pasak jo, atpigo apie 80 proc. visų administracinių ir viešųjų paslaugų, o kai kurios elektroniniu būdu teikiamos paslaugos atpigo net keliskart. Tačiau jis pripažino, kad dalis paslaugų pabrango.
