Absoliutaus skurdo riba pernai siekė 267 eurus per mėnesį vienam gyventojui ir 561 eurą dviejų suaugusiųjų bei dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus šeimai.
Pajamas, mažesnes už absoliutaus skurdo ribą, mieste gavo 3,3 proc. gyventojų (penkiuose didžiuosiuose miestuose – 2,6 proc., kituose miestuose – 4,4 proc.), kaime – 4,9 proc.
Tarp dirbančių asmenų žemiau absoliutaus skurdo ribos buvo 1,1 proc., tarp bedarbių – 24,2 proc., tarp pensininkų – 3,8 proc. Namuose su vaikais jis pernai siekė 2,6 proc.
Absoliutaus skurdo lygis iki socialinių išmokų didžiausias – 32,5 proc. – buvo tarp vienišų tėvų.
Skurdo rizikos lygis Lietuvoje pernai buvo 20,9 proc. – 0,9 proc. didesnis nei 2021 metais, žemiau šios ribos šalyje gyveno apie 586 tūkst. šalies gyventojų.
Praėjusiais metais skurdo rizikos riba buvo 510 eurų per mėnesį vienam gyventojui ir 1071 euras šeimai.
Mažesnes už skurdo rizikos ribą pajamas, mieste pernai gavo 19,7 proc. gyventojų (penkiuose didžiuosiuose miestuose – 15,9 proc., kituose miestuose – 26,1 proc.), kaime – 23,3 proc. gyventojų.
Didžiausias skurdo rizikos lygis buvo 65 metų ir vyresnių asmenų amžiaus grupėje, per metus padidėjęs 3,6 proc. ir pernai siekęs 39,5 proc.
Vaikų iki 18 metų amžiaus skurdo rizikos lygis siekė 17,8 proc. (padidėjo 0,6 proc.), darbingo amžiaus asmenų – 15,8 proc. (padidėjo 0,2 proc.).
Beje, o kas sugalvojo įvertinti pinigine verte tokią skurdo ribą? Kainos ir paslaugos juk europinės, tad lietuviška skurdo riba negalioja!!!
