„Didžioji dalis lėšų skiriama pandemijos pasekmių suvaldymui. Ir taip pat pasirengimui, perėjimui į popandemijį laikotarpį, kad perėjimas būtų sklandus ir nebūtų kažkokių pasiūlos ir paskausos šokų“, – Vyriausybės posėdyje penktadienį kalbėjo finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Jos teigimu, dabartiniai vakcinacijos planai teikia vilties, kad dar šiemet „grįšime į normalų gyvenimą“.
Kaip nurodė finansų ministrė Gintarė Skaistė, patobulintu biudžetu iš papildomų išlaidų daugiausia pinigų bus skirta sveikatos apsaugai (36 proc.), socialinei apsaugai (35 proc.) ir ekonomikai (15 proc.), valstybės paslaugoms (9 proc.) ir švietimui (beveik 3 proc.).
Didžiausia šių lėšų dalis – per 581 mln. eurų – yra susijusios su Covid-19 pandemijos valdymu, neigiamų padarinių mažinimu.
Patobulintame biudžete nėra atsižvelgta į prezidento siūlymą nuo liepos 1 d. 50 eurų didinti neapmokestinamąjį pajamų, kad mažiausiai uždirbančių gyventojų pajamos didėtų apie 10 eurų per mėnesį.
Kita vertus, Finansų ministerija esą įvertino riziką, kad pridėtinės vertės mokesčio bus surinkta mažiau, nes priėmus atitinkamą įstatymą, nuo metų vidurio turėtų būti taikoma šio mokesčio lengvata viešojo maitinimo, kultūros, meno ir sporto verslams.
Papildomos išlaidos sveikatos apsaugai
Iš viso sveikatos apsaugos sričiai papildomai ketinama skirti 265,3 mln. eurų.
Finansų ministrė skaičiuoja, kad Sveikatos priežiūros įstaigų kitoms išlaidoms, įskaitant darbo užmokesčio priedus dėl Covid-19 (68 mln. eurų), vaistams, DPV, monitoriams, informacinių sistemų palaikymui numatoma skirti 108,7 mln. eurų.
Vakcinoms, vakcinacijos priemonėms įsigyti ir paslaugoms teikti – 61,2 mln. eurų. Laboratoriniams tyrimams, reagentams, testams, robotizuotai įrangai įsigyti ir kt. priemonėms – 46,9 mln. eurų.
Be to, dar 48,5 mln. eurų bus skirti padengti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų trūkumui darbo Covid-19 pandemijos metu viršvalandžiams apmokėti.
Daug lėšų ir įvairioms išmokoms gyventojams
Didžiausia dalis iš 238,5 mln. eurų papildomų lėšų, skirtų socialinei apsaugai, atiteks gyventojams įvairių išmokų pavidalu.
Finansų ministerijos skaičiavimais, net 229,3 mln. eurų numatoma skirti užimtumo priemonėms: prastovų subsidijoms, darbo paieškos išmokoms, išmokoms savarankiškai dirbantiems, ligos išmokoms.
Be to, ligos ir motinystės ir nedarbo socialiniam draudimui numatoma dar 9,2 mln. eurų.
Iš kitos eilutės, bet taip pat socialiniai sričiai 15,3 mln. eurų planuojama gyventojams išmokėti įvedus naują vienišų asmenų išmoką. Tikimasi, kad reikiami įstatymai bus priimti laiku ir jiems įsigaliojus liepos 1 d.
Lengvatos mažins pajamas, išaugs deficitas ir skola
Palyginti su 2021 m. planu, patvirtintu praėjusį gruodį, patikslintame biudžete pajamos didėja 58,7 mln. eurų (0,7 proc.).
Didesnis jų surinkimas yra siejamas su geresniais lūkesčiais dėl darbo užmokesčio fondo ir bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo.
Tačiau, pasak finansų ministrės G. Skaistės, 2021 m. geresnį pajamų augimą „suvalgo“ pagalbos verslui priemonės.
Iš jų PVM lengvatos maitinimo, kultūros ir sporto sektoriams pajamas mažina 36,5 mln. eurų.
Vienkartinė galimybė 2020 m. nuostolį patyrusiam verslui jį „amortizuoti“ už 2019 m. deklaruotu pelno mokesčiu – 66 mln. eurų.
Taip pat dar keturiems mėnesiams (iki rugpjūčio 31 d.) pratęsta mokesčių atidėjimo priemonė – 105 mln. eurų.
Patikslinto 2021 m. valstybės biudžeto pajamos kartu su ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšomis turėtų siekti 11,824 mlrd. eurų, o išlaidos – 16,573 mlrd. eurų, arba atitinkamai 572,254 mln. eurų (5,1 proc.) ir 731,69 mln. eurų (4,6 proc.) daugiau nei patvirtiname šių metų biudžete.
Valstybės biudžeto deficitas šiemet turėtų siekti 4,749 mlrd. eurų – 159,436 mln. eurų (3,5 proc.) daugiau nei patvirtintame biudžete (4,589 mlrd. eurų).
Finansų ministerija skaičiuoja, kad Lietuvos skola išaugs nuo 52,3 proc. šalies BVP šiemet iki 58,1 proc. 2023 ir 2024 m.
