Finansų ministrė Gintarė Skaistė Vyriausybės posėdyje sakė, kad kova su pandemija turi savo kainą, todėl šių metų valdžios sektoriaus deficitas turėtų siekti 8,4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), arba 1,4 punkto daugiau nei patvirtintame biudžete.
Anot ministrės, valstybės skola, praėjusių metų pabaigoje sudariusi 47,3 proc. BVP, šiemet turėtų išaugti iki 52,3 proc., o 2023 ir 2024 metais stabilizuotis ties 58,1 proc. BVP.
„Mūsų tikslas yra neperžengti 60 proc. Mastrichto kriterijaus ribos“, – tvirtino G. Skaistė.
Kartu su Europos Sąjungos (ES) ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšomis jo pajamos turėtų siekti 11,824 mlrd. eurų, išlaidos – 16,573 mlrd. eurų, o deficitas – 4,749 mlrd. eurų – 159,436 mln. eurų (3,5 proc.) daugiau nei patvirtintame biudžete (4,589 mlrd. eurų).
Patikslintam valstybės biudžeto projektui penktadienį pritarė Vyriausybė, dabar jis bus teikiamas svarstyti Seimui.
Anot G. Skaistės, 2022 metų pirmąjį ketvirtį ketinama parengti valstybės skolos suvaldymo strategiją – tikimasi, kad nuo 2025 metų jau bus matoma skolos mažėjimo tendencija, siekiant vėl pasiekti tvarų skolos lygį.
Šiemet planuojamų gauti ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų suma didinama 513,568 mln. eurų (22,7 proc.) iki 2,777 mlrd. eurų, išlaidoms ir turtui įsigyti ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšos didinamos 117,616 mln. eurų (3,8 proc.) iki 3,18 mlrd. eurų (patvirtiname biudžete – 2,264 mlrd. ir 3,063 mlrd. eurų).
Planuojamos šių metų valstybės biudžeto mokesčių pajamos didėja 41,995 mln. eurų (0,5 proc.) iki 8,457 mlrd. eurų, iš jų gyventojų pajamų mokesčio – 60,974 mln. eurų (3,3 proc.) iki 1,9 mlrd. eurų, pelno mokesčio – 33,352 mln. eurų (4,7 proc.) iki 750,097 mln. eurų, tuo metu pridėtinės vertės mokesčio (PVM) – mažėja 65,331 mln. eurų (1,1 proc.) iki 5,667 mlrd. eurų.
Planuojamos PVM pajamos mažinamos patikslinus prielaidas dėl atidėtų mokėjimų, mažesnę žmonių vartojimo išlaidų augimo prognozę ir būsimą laikiną PVM lengvatą maitinimo, sporto ir kultūros paslaugoms.
Lėšos pandemijai įveikti didinamos 581,3 mln. eurų, iš kurių 467,2 mln. eurų numatyta Vyriausybės rezerve. Didžiąją šių lėšų dalį numatoma skirti sveikatos (265,3 mln. eurų) ir socialinei apsaugai (238,5 mln. eurų). Likusią beveik 78 mln. eurų dalį numatoma skirti kitoms institucijoms.
Taip pat ketinama skirti 15,3 mln. eurų universaliai vienišo asmens išmokai.
Vyriausybės grynojo skolinimosi limitą ketinama sumažinti 185,2 mln. eurų (4,6 proc.) iki 3,843 mlrd. eurų.
