Pensininkė Antanina aprodė savo žydintį sodelį ir gyvenimu smarkiai nesiskundžia. Tiesa, marijampolietė dienas leidžia viena, artimų giminių šalia irgi neturi, o viena visko nepajėgia, tad už bet kokį ūkio darbą tenka susimokėti.
„Už pagalbą darže, už pagalbą kaminui išvalyt, ar medį išgenėt. Man viską reikia mokėt iš tos pensijos“, – pasakoja pensininkė Antanina.
O pensija – 250 eurų. Jeigu suma būtų bent 30 eurų didesnė, Antanina tikina – labai džiaugtųsi.
„Galėčiau kur nuvažiuot, kad ir iki Kauno, į kokį Zoologijos sodą pasižiūrėt, ar į kokį koncertą, kai jau bus galima“, – sako pensininkė Antanina.
O valdžia žada, kad būtent maždaug 30 eurų po vieną gyvenantiems pensininkams išmokos išties didės. Vyriausybė svarstys Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymą papildomas išmokas skirti ne tik našliams, bet ir visiems išsiskyrusiems ar niekada šeimos nesukūrusiems vienišiems senjorams ar neįgaliesiems.
„Būtent vieniši pensininkai patiria vieną didžiausių skurdo rizikų. Šitas įstatymo projektas, kuris būtų skirtas vienišiems pensininkams, spręstų šią skurdo problemą“, – teigia socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Skaičiavimai rodo, kad vienišų senyvų žmonių skurdo rizika net dvigubai didesnė nei didesniuose namų ūkiuose gyvenančių žmonių, ji siekia net 47 procentus.
„Sumažės net 7 proc. būtent vienišų pensininkų rate. Aišku, tai pamažins ir bendrą skurdo rodiklį, gal ir nebus toks reikšmingas, bet tikslinėje grupėje jis tikrai sumažės“, – sako kurdo mažinimo tinklo vadovė Aistė Adomavičienė.
Tiesa, jei valdžia sprendimą palaimins, juo džiaugsis ne visi iškart. Nuo liepos, kaip ir dabar našliai ir našlės, 28 eurų išmoką gautų tik pačias mažiausias ir šalpos pensijas gaunantys senjorai. Tokios pensijos dabar prasideda vos nuo 143 eurų. Tokių asmenų būtų 60 tūkstančių.
O nuo sausio išmoka pasiektų visus vienišus pensininkus ir suma didėtų keturiais eurais. Ir vieniši senjorai, ir našliai pagal planą turėtų gauti po 32 papildomus eurus per mėnesį.
Štai ką mano gyventojai:
„Turėtų būti vienodai, jei jau visiems vienišiems – ir vyrams, ir moterims, visiems.“
„Kas be ko, į kišenę įdėk 30 eurų ar neįdėk.“
„Malonu, 30 eurų – prašau, jau gali mėnesiui vaistų nusipirkt.“
„Vienas kai lieka, sunku žmogui vienam. Dviese kai gyveni, iš vienos susideda dvi pensijos – šiaip taip.“
„Labai ačiū, viskas pabrango, sunku gyventi.“
„Ir mano mamai mokėjo, kaip našlė. 30 eurų, ką žinau, galėtų ir 50 mokėti, nepykčiau nė kiek.“
Kartu su našliais, iš viso papildomą išmoką gautų 400 tūkstančių garbaus amžiaus tautiečių. Biudžetui kitąmet tai kainuotų 106 mln. eurų. Bent kol kas opozicija šios konservatorių ministerijos iniciatyvos blokuoti nesirengia. O ir būtų keista, jei bandytų, nes valstiečiai artėjant rinkimams patys pensininkams pamėtėjo po 200 eurų – esą skurdui mažinti.
Tačiau yra ir tokių, kurie prieštarauja:
„Jeigu tokie sprendimai bus priimti, aš tikrai juos sveikinu, manau, kad tikrai palaikysime“, – sako opozicijos lyderis Saulius Skvernelis.
„Negalim mokėti tik našlių pensijas. Reikėtų įteisinti tą vyresnio amžiaus išmoka, gal nevadinti jos pensija, o išmoka“, – socialdemokratas Algirdas Sysas.
Ekonomistas Romas Lazutka dabartinę, tik našliams skiriamą pensiją, vadina atgyvena. Visgi jis aiškina, kad ženkliai 30 eurų suma skurdo nesumažins.
„Jeigu pensija 300 eurų ir bus pridėta beveik 30 eurų, žinoma, skurdo ribos vis tiek nesieks“, – teigia R. Lazutka.
Skurdo riba Lietuvoje dabar – 370 eurų. O štai įvairiausių pensijų, išmokų ar kompensacijų už šildymą ar karštą vandenį – net maždaug 15 rūšių. Vienišų pensininkų išmoka būtų dar viena papildoma. Ekonomistas mano, kad reikėtų eiti kitu keliu.
„Kiekvienam mokėti adekvačią nacionalinę pensiją, tarkim, 300 eurų ir galėtume atsisakyti priemokėlių, su kuriomis vis tiek nepasiekiama 300. (…) O dabar komplikuota sistema, dabar dar įgauna naują elementą, kuris šiek tiek palengvins gyvenimą, bet pagrindinės problemos lieka“, – sako R. Lazutka.
„Jeigu žmogui atskirai nebūtų pridėta 28 ar 32 eurai, kaip siūloma, o prie 200 eurų pensijos būtų pridėta 28, tai būtų 228 ir kitų metų sausio pirmą dieną jau indeksuojama pensija būtų nuo 228 eurų“, – mano seimo narys Remigijus Žemaitaitis.
Tiesa, net jei valdžia palaimintų sprendimą, anksčiausiai išmokos pensininkų pinigines ir sąskaitas pasiektų lapkritį, o su prašymais dėl jų reikėtų kreiptis į „Sodrą“. Jos vadovė ragina kol kas to nedaryti.
„Skambinti, klausti į „Sodrą“ rytoj, kur pateikti prašymą, tikrai nereikia, nes atsakyti dar nieko negalim, nes įstatymas dar projekto būsenoje“, – sako „Sodros“ vadovė Julita Varanauskienė.
„Labai tikiuosi, kad papildoma išmoka nepaskatins darnių šeimų priimti sprendimą išsiskirti dėl šios išmokos“, – teigia socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Beje, ministrė Navickienė skelbia, kad kitąmet senatvės pensijos augs sparčiau nei numato įstatymas, tačiau skaičių dar neatskleidžia. Šį sausį pensijos didėjo maždaug 40 eurų.
