Priimti sprendiniai dėl krovinių geležinkelių stočių ir keleivių geležinkelių stotelių Jonavoje, Ručiūnuose, Pasraučiuose, Ramygaloje, Joniškėlyje ir Vaškuose – nutarta dėl jų steigimo vietos ir kaštų.
Nutarimo projekte skelbiama, kad sprendimas priimtas atlikus kaštų ir naudos analizę, visų alternatyvų daugiakriterę analizę bei strateginį pasekmių aplinkai vertinimą
Skelbiama, kad priėmus infrastruktūros vystymo plano sprendinius bus rezervuotos teritorijos, kuriose valstybės vardu bus paimama visuomenės poreikiams žemė, statiniai, visuomenei atlyginami nuostoliai ir rengiami techniniai projektai.
„Numatoma, kad visuomenės poreikiams bus paimta apie 130 ha žemės, iš jos 93 ha žemės ūkio paskirties žemės, 29 ha miško ūkio paskirties žemės, 7,8 ha laisvos valstybinės žemės ir apie 0,2 ha kitos paskirties žemės. Paimti statinių pagal Specialųjį planą nenumatoma“, – rašoma Vyriausybės nutarimo projekte.
Vyriausybei priėmus nutarimo projektą bus pradedamos žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros ir numatoma, kad jos tęsis iki 2027 m. Pirminiais duomenimis, šių procedūrų įgyvendinimas kainuos apie 8 mln. eurų.
Nutarimo projekte taip pat skelbiama, kad siekiant, jog iki 2030 m. geležinkelio jungtis su Latvija veiktų visapusiškai, prioritetas bus sutelktas į sprendinių, užtikrinančių geležinkelių transporto funkcionalumą ir jų įgyvendinimą. Tam planuojama investuoti 29,14 mln. eurų Europos Sąjungos ir nacionalinėmis lėšomis.
„Rail Baltica“ – didžiausias geležinkelių infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant bus nutiestas elektrifikuotas europinio standarto dvikelis geležinkelis, sujungsiantis Varšuvą, Kauną, Vilnių, Panevėžį, Rygą, Pernu ir Taliną. Bendras „Rail Baltica“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km.