Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujanti Danija pradeda aiškintis valstybių narių poreikius sudarant septynerių metų Bendrijos biudžetą.
Derybos dėl šio biudžeto yra vadinamos vienos sudėtingiausių, nes dalis valstybių ragina stipriai mažinti finansavimą. Lietuva ir kitos šalys tokiai pozicijai nepritaria ir baiminasi, kad gaus mažiau pinigų iš Europos Sąjungos nei iki šiol.
Europos Sąjungai išgyvenant vieną didžiausių istorijoje valstybių skolų krizę, Bendrija pradeda tartis dėl būsimo 2014–2020 metų biudžeto.Į Briuselį suvažiavę Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai Bendrųjų reikalų taryboje pristatė nacionalinius prioritetus. Pagrindinis darbas – suderinti valstybių poreikius su vasarą Europos Komisijos pateiktu biudžeto projektu.
Pagrindinis nesutarimas aiškus jau dabar – turtingosios Bendrijos narės mano, kad krizės metais biudžetą reikėtų mažinti. Tuo metu iš Europos Sąjungos biudžeto daugiausiai gaunančios šalys siekia palikti dabartinį Komisijos siūlomą finansavimą.
„Esu optimistas, manau, nesvarbu, koks bus biudžeto dydis, šalys narės mato aiškų tikslą pinigus skirti investicijoms, darbui skatinti, ateičiai. Daugiametis Europos Sąjungos biudžetas yra vienas iš pagrindinių ekonomikos augimo variklių.
Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujantys danai siekia įtikinti valstybes nares pirmiau susiderėti dėl bendro biudžeto dydžio, o tik vėliau pereiti prie konkrečių eilučių atskiroms sritims. Tačiau dalis valstybių baiminasi, kad taip gali mažėti biudžetas ir ragina pirmiau susitarti dėl prioritetų“, – sako Danijos Europos reikalų ministras Nicolai Wammen.
„Lietuvos Vyriausybė Europos Komisijos siūlymą dėl būsimo biudžeto vadina diskriminaciniu Baltijos šalių atžvilgiu. Lietuva siekia, kad sparčiau nei planuojama didėtų tiesioginės išmokos žemdirbiams, taip pat tikisi, kad bus atsisakyta nuostatos struktūrinių fondų paramą susieti su bendruoju vidaus produktu, dėl to finansavimas mažėtų.
Dar vienas Lietuvos Vyriausybei svarbus klausimas – susitarti dėl papildomų lėšų Ignalinos atominei elektrinei uždaryti“, – teigia Lietuvos užsienio reikalų viceministras Egidijus Meilūnas.
Pirmininkaujančių danų noras dar birželį Europos Vadovų Tarybai pateikti daugiamečio biudžeto rėmus vadinamas ambicingu, tačiau ir būtinu. Mat derybas dėl biudžeto norima baigti šiemet.
Vis dėlto neabejojama, kad daugiausiai aistrų užvirs nuo vasaros, kai pirmininkavimą Bendrijai perimsiantis Kipras turės įtikinti valstybes nares susitarti dėl lėšų paskirstymo atskiroms biudžeto eilutėms.
Eglė MEKYTĖ
