Didžiausia Europos ekonomika liepos–rugsėjo mėnesiais, palyginti su antruoju ketvirčiu, išaugo 0,4 procento.
Tai yra šiek tiek daugiau nei anksčiau federalinės statistikos agentūros „Destatis“ apskaičiuotas 0,3 procento augimas.
Analitikai prognozavo, kad trečiąjį ketvirtį ekonomika trauksis, Rusijos karo Ukrainoje pasekmėms skaudžiai kirtus didžiausiai Europos ekonomikai.
„Apskritai, Vokietijos ekonomika išlieka tvirta“, – sakoma „Destatis“ pranešime.
Bendrasis vidaus produktas (BVP) augo „nepaisant sudėtingų bendrų pasaulinė ekonomikos sąlygų, tokių kaip besitęsianti COVID-19 pandemija, pristatymo kliūtys, besitęsiantis kainų kilimas ir karas Ukrainoje“, – sakoma pranešime.
Atskiras tyrimas, kurio rezultatai paskelbti penktadienį, parodė, jog Vokietijos vartotojų pasitikėjimas vėl sustiprėjo po ilgo nuosmukio laikotarpio, o tai yra naujausias mažėjančio nerimo dėl artėjančio nuosmukio sunkumo ženklas.
Tyrimų bendrovės „GfK“ indekso, vertinančio vartotojų nuomonę dėl ekonomikos perspektyvų, rodiklis gruodžio mėnesiui siekia minus 40,2 punkto, arba 1,7 punkto daugiau nei lapkritį.
Vokietija prieš karą buvo labai priklausoma nuo rusiškų dujų, o Maskvos veiksmai, susiję su tiekimo dujotiekiu „Nord Stream 1“ nutraukimu, pakurstė baimę dėl energijos trūkumo ir šoktelėjusių sąskaitų už šildymą šią žiemą.
Rekordiškai aukšta 10 proc. infliacija rugsėjį dar labiau sustiprino nerimą, nes vartotojų ir įmonių perkamoji galia sumenko.
Vokietijos vyriausybė skaičiuoja, kad 2023 metais ekonomika susitrauks 0,4 procento.
