Toks šio fondo pareiškimas paskelbtas anksčiau Vašingtono trečiadienio vakaro (Europos laiku) sprendimo dėl sankcijų „Nord Stream 2“ įvedimo, kurios iš tiesų pranašauja projekto pabaigą, tačiau para vėliau Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo pranešimo, kad leidimo šio prieštaringai vertinamo dujotiekio įjungimui svarstymai atidedami neribotam laikui.
Fondo vadovas Erwinas Selleringas pareiškė, kad fondo valdyba priėjo išvados, kad fondas nebegali būti „saistomas įsipareigojimų vykdyti žemės parlamento nurodymus“, kurie iš esmės reiškė paramą projektui.
„Nord Stream 2“, turėjęs padviginti rusiškų dujų eksporto koridoriaus per Baltijos jūrą pajėgumus, tapo pagrindiniu žaibolaidžiu Vakarams siekiant sustabdyti Maskvos įsiveržimą į Ukrainą.
Dujotiekis jau yra baigtas tiesti ir užpildytas dujomis, tačiau iki šiol neveikia, nes Vokietijos reguliavimo institucijos dar nėra jo sertifikavusios.
55 mlrd. kubinių metrų metinio pralaidumo, maždaug 10 mlrd. eurų kainavusio vamzdyno operatorės, Šveicarijoje registruotos bendrovės „Nord Stream 2 AG“ vienintelis akcininkas yra „Gazprom“, o jo partnerės šiame projekte – Vokietijos „Wintershall“ bei „Uniper“, Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“, Jungtinės Karalystės ir Nyderlandų „Dutch Shell“ – jame dalyvauja kaip finansavimo dalininkės bei būsimos naudos gavėjos.
