Vokietijos centrinis bankas pirmadienį įspėjo, kad šalis gali pajusti regione vykstančią finansinę krizę. Europos didžiausioje ekonomikoje matyti lėtėjimo ženklai, nors labiau nei bet kada tikimasi, kad ši parems savo kaimynes, rašo „Washington Post“.
„Pasitikėjimas Vokietijos viešaisiais finansais yra pagrindinis stabilumo inkaras šioje krizėje, tačiau jo negalima laikyti savaime suprantamu dalyku“, - teigia Vokietijos centrinis bankas savo mėnesinėje ataskaitoje, ir prieštarauja kalboms dėl galimai neribotos finansinės paramos Italijai ir Ispanijai.
Komentarai išryškino įsitikinimą, kad euro zonos sėkmė daugiausia priklauso nuo tolimesnės stiprios Vokietijos ekonomikos, kuri dabar atrodo pažeidžiama.
Europos lyderiai, kurių dauguma vasaros atostogų metu atidėjo euro krizę į šalį, šią savaitę susitiks derėtis dėl pakeistų Graikijos gelbėjimo planų, galimos paramos Ispanijai, Europos bankų sistemos reformos ir ECB ketinimo vėl pradėti išpirkti probleminių šalių obligacijas.
Graikijos lyderiai turi nuspręsti dėl 15 mlrd. JAV dolerių vertės naujų taupymo ar kitokių priemonių, kurios padėtų įgyvendinti paskutinės tarptautinės gelbėjimo programos sąlygas. Nuo jų įgyvendinimo tvarkaraščio šalis jau atsilieka dėl politinės aklavietės ir gilėjančios recesijos.
Tuo tarpu Ispanijos lyderiai skatina ECB ruošti naują galingą obligacijų išpirkimo etapą, kuris užtikrintų, kad jų šalis ir, galbūt, Italija nebūtų išmestos iš rinkos, kaip atsitiko Graikijai, Airijai ir Portugalijai.
Tinkamas ECB vaidmuo yra centrinė Europos krizės debatų dalis ir jis lieka neišspręstas. Kai kurie yra už tai, kad bankas imtųsi platesnio vaidmens, kiti – kad banko misija turi likti apribota.
Vokietijos centrinis bankas išliko konservatyviausiu balsu daugiau nei du metus trunkančioje krizėje. Jis paprastai prieštarauja vyriausybių skolų centralizavimui ir pasisako už tai, kad šalys kuo daugiau padėtų sau pačios.
Be šių filosofinių rūpesčių, auga nerimas dėl Vokietijos – pagrindinės ECB rėmėjos, vyriausiosios regiono paramos ir kitų krizės programų finansininkės – augimo.
Vokietija greitai atsitiesė po 2008 m. ekonominės krizės ir kartu su eksporto į greitai augančią Kiniją ir kitas pasaulio vietas banga pasiekė greičiausią augimą tarp didžiausių industrializuotų ekonomikų – 3,6 proc. 2010 metais ir 3,1 proc. 2011 metais.
Tai pasibaigė. Prognozuojama, kad Vokietijos ekonomika šiais metais augs tik 1 proc., o naujausi „Eurostat“ duomenys parodė, kad šalies ūkis antrąjį šių metų ketvirtį paaugo tik 0,3 procento.
Nors pirmadienį centrinis bankas pranešė ir apie kai kurias ekonomikos stipriąsias puses – vartotojai leidžia daugiau po naujo algų pakėlimo, o statybų industrija klesti – susirūpinimas vis tiek auga.
Verslo pasitikėjimas ir investicijos krito. Naujų leidimų statybai skaičius pusę metų augo, tačiau užsakymų vertė, kaip ir statybose dirbančių žmonių kiekis, smuko.
Nepaisant Vokietijos fiskalinės drausmės, jos bendras skolos lygis šiais metais turėtų pakilti – daugiausia dėl jos didelės dalies, apie 25 proc., finansinės paramos programose, skirtose gelbėti kaimynes.
Labiau integruotos ekonominės sąjungos, kaip JAV, yra vertinamos, kaip vientisas objektas. Tačiau euro zona dabar yra ne stipresnė, nei jos pagrindinė narė. Net kai kurie proeuropietiški Vokietijos balsai yra susirūpinę dėl to, kokio dydžio įsipareigojimų yra prašoma iš šalies. O antra didžiausia šalis euro zonoje – Prancūzija – balansuoja ties nuosmukio riba ir stengiasi įveikti savo pačios ekonominius ir fiskalinius iššūkius.
„Artimiausioje ateityje Vokietijos lokomotyvui gali neužtekti garo, - sako Hansas-Peteris Keitelis, Vokietijos industrijos federacijos prezidentas. – Iki metų galo galime išvysti aiškų sulėtėjimą. Reikia turėti omeny galimybę finansiškai remti kaimynus. Mes tuoj pasieksime savo galimybių ribas.“
Tai neatsiliepė Vokietijos skolinimosi kainai.
Šalies skolos lygis, matuojamas jos ekonomikos dydžio dalimi, yra, Vokietijos centrinio banko požiūriu, „labai aukštas“ – šiek tiek daugiau nei 80 procentų. Tai žymiai daugiau už 60 proc. ribą, kurios pažadėjo laikytis šalys steigiant eurą.
Tačiau kaip ir JAV, Japonija ir saujelė kitų šalių, Vokietija gavo naudos iš kol kas nenuginčijamo įsitikinimo, kad jos vyriausybės obligacijos yra saugus užutėkis.
Įsitikinimas toks stiprus, kad trumpalaikės skolos palūkanos yra neigiamos. Tai reiškia, kad investuotojai moka Vokietijai pinigus, kad ši jų pinigus laikytų saugiai.
REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
TOLIAU SKAITYKITE
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą