Vienas iš siūlomų pokyčių – kad toks pats gyventojų pajamų mokestis (GPM) būtų taikomas visoms pajamų rūšims bendrai, t. y. tiek darbo ar individualios veiklos pajamoms, tiek iš turto nuomos ar pardavimo gautoms lėšoms.
Taigi, kai kuriais atvejais jeigu gyventojas parduotų nekilnojamąjį turtą (NT), uždirbdamas, pvz., 100 tūkst. eurų, jam vien už tai reikėtų sumokėti 32 tūkst. eurų GPM. O tokios didelės sumos gali paskatinti žmones gudrauti, kad nereikėtų mokėti tiek pinigų.
Vis dėlto Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) įspėja, kad tokiais atvejais prieš nesąžiningus mokesčių mokėtojus gali imtis priemonių.
Nesupranta, kodėl žmonės stumiami į šešėlį
Pirmadienį verslo organizacijų surengtame forume „Apginkime ekonomiką“ prekybos tinklo „Norfa“ vadovas Dainius Dundulis kalbėjo apie tai, kad pakeitus gyventojų apmokestinimą kai kurie pradės slėpti tikrąją sandorių kainą.
„Paaiškinsiu, kaip vyksta iš tikrųjų gyvenime. Planuoja susumuoti visas pajamas. Jeigu susumuosite, bus tas 32 proc. GPM mokestis. Tai dabar nuo 100 tūkst. eurų prieaugio reikės mokėti 32 proc.
Jūs norite pasakyti, kad gyventojai neišsiims iš bankomato pinigų ir nesusimokės grynaisiais? Eikit, nejuokaukit, už 32 proc. bus išimti iš bankomato pinigai“, – kalbėjo D. Dundulis.
Taigi, jeigu asmuo įsigijo nekilnojamojo turto (NT) už 100 tūkst. eurų ir dabar pardavinėja už 200 tūkst. eurų, tai už padidėjusią vertę – 100 tūkst. eurų – reikėtų mokėti 32 proc. GPM (32 tūkst. eurų).
„100 tūkst. eurų yra ta nepriauginta vertė. Tai bus suforminta 105 tūkst. eurų, o 95 tūkst. eurų bus grynaisiais atsiskaityta ir nebus nieko. Taigi čia paprasčiausiai reikia pamąstyti, kaip viskas vyksta.
Taigi žmonės yra išradingi ir mes turime reikalą su labai dideliu kiekiu žmonių. Ir kodėl tuos žmones kišti į šešėlį? Aš va to nesuprantu“, – svarstė D. Dundulis.
Kaip tikrina, ar turto kaina – ne fiktyvi?
VMI Kontrolės departamento vadovės Lauros Viešūnienės teigimu, įtarimų, kad sandorio kaina gali neatitikti tikrosios rinkos vertės, kyla tuomet, kai tarp jų pastebimi dideli skirtumai.
T. y., kai pastebimas didelis skirtumas tarp Nekilnojamojo turto registre nurodytos vidutinės rinkos vertės ir deklaruotos sandorio kainos.
Taip pat tarp turto įsigijimo ir pardavimo kainos, kai turtas perleidžiamas per trumpą laiką ir nebuvo atlikta jokių reikšmingų pakeitimų (remontas, paskirties keitimas ir kt.).
Ir, jeigu matomas didelis skirtumas tarp sandorio kainos ir analogiškų objektų (pvz., sklypų, butų) pardavimo kainų toje pačioje teritorijoje tuo pačiu metu.
„Vertinant, ar sandorio kaina atitinka rinkos kainą, remiamasi įvairia informacija, įskaitant ir viešai skelbiamus NT rinkos duomenis.
Esant požymių dėl galimo mokesčių vengimo, įvertinus vertinimo sąnaudų ir galimos naudos santykį, gali būti priimtas sprendimas atlikti nepriklausomą turto vertinimą“, – komentavo L. Viešūnienė.
Paprastai kalbant, jeigu NT parduodantys gyventojai iš tikrųjų mėgins pasinaudoti tokia schema, apie kurią kalba D. Dundulis, jie gali sulaukti VMI dėmesio.
Įspėja dėl papildomų mokesčių ir baudų
VMI pridūrė, kad nuo 2022 m. lapkričio 1 d. atsiskaitymai ir bet kokie kiti mokėjimai ar sandoriai tiek tarp fizinių, tiek tarp juridinių asmenų grynaisiais pinigais negali viršyti 5 tūkst. eurų.
Jeigu sandoris vykdomas didesne grynųjų suma vengiant mokesčių, tokiu atveju ne tik papildomai apskaičiuojami mokesčiai, bet ir skiriamos baudos tiek pinigus davusiam, tiek juos priėmusiam asmeniui.
Inspekcija primena, kad pajamų mokestį gyventojas turi mokėti tada, kai NT parduoda brangiau, nei įsigijo, ir jeigu:
- NT nebuvo išlaikytas 10 metų;
- NT bent 2 pastaruosius metus nebuvo deklaruota gyvenamoji vieta;
- iš parduoto NT gautos pajamos per 1 metus panaudojamos kito NT įsigijimui, kuriame deklaruos gyvenamąją vietą.
Pasak VMI, pasitaiko atvejų, kai pardavėjai būsto pardavimo sandorius specialiai sudaro už žemesnę nei rinkos kainą, siekiant išvengti pajamų mokesčio.
Tačiau, kai naujas savininkas vėliau nuspręs parduoti NT už realią rinkos kainą, nesant galimybei naudotis atitinkamomis mokesčių lengvatomis, jam papildomai reikės sumokėti GPM nuo kur kas didesnio skirtumo tarp pardavimo kainos ir įsigijimo kainos, nes pastoriji buvo fiktyviai sumažinta:
„Taigi nuo tokių situacijų nukenčia galutinis pirkėjas, kuriam tokiais sandoriais yra perkeliami mokesčiai, o pardavėjas jų išvengia.“
Būsto sandorių – daug daugiau nei pernai
Registrų centro duomenimis, pirmasis šių metų ketvirtis NT sandorių rinkoje pasižymėjo didesniu nei įprasta metų pradžiai aktyvumu
Pirmąjį šių metų ketvirtį visoje Lietuvoje iš viso įregistruota 29,3 tūkst. pirkimo–pardavimo sandoriais perleistų NT objektų (31,4 proc. daugiau nei 2024 m. sausį–kovą).
Vien tik per šių metų kovą įregistruota 10,3 tūkst. NT sandorių (17,7 proc. daugiau nei pernai kovą).
Šiemet visoje šalyje įregistruota 8,4 tūkst. butų pardavimų (31,8 proc. daugiau nei 2024 m. sausį–kovą).
Vien tik per kovą įregistruota 3,1 tūkst. butų sandorių (20,1 proc. daugiau nei 2024 m. kovą).
Per pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje įregistruota ir 2,6 tūkst. individualių gyvenamųjų namų pardavimų (31,2 proc. daugiau nei 2024 m. sausį–kovą).
Vien tik kovo mėnesį įregistruota apie 950 gyvenamųjų namų sandorių (19,9 proc. daugiau nei pernai kovą).
Šiais metais visoje šalyje taip pat įregistruota 13,8 tūkst. žemės sklypų savininkų pasikeitimų (34,5 proc. daugiau nei 2024 m. sausį–kovą) ir 4,7 tūkst. žemės sklypų sandorių (20,2 proc. daugiau nei pernai kovą).
Registrų centro duomenų analitiko Pauliaus Rudzkio teigimu, šiųmetinis NT sandorių skaičiaus augimas, palyginti su praėjusių metų analogišku laikotarpiu, atrodo įspūdingai.
Tačiau vertėtų prisiminti, kad praėjusių metų pradžioje rinka buvo pasiekusi istorines žemumas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
